Aukšto lygio ekspertų grupė, sukurta, kad konsultuotų Europos Komisiją melagingų naujienų reiškinio masto klausimais, vakar, kovo 12 d., įteikė savo ataskaitą, kurioje pasiūlė šio reiškinio apibrėžtis ir pateikė pluoštą rekomendacijų. Ataskaitoje aptariamos ne tiek melagingos naujienos, kiek su dezinformacija internete susijusios problemos. Ekspertai sąmoningai vengė termino „melagingos naujienos“, nes, jų manymu, jis neapima visos sudėtingos dezinformacijos problematikos, pavyzdžiui, interneto turinio, kuriame sufabrikuota informacija suplakta su faktais.
Ataskaitoje „dezinformacija“ apibrėžta kaip neteisinga, netiksli ar klaidinanti informacija, kuriama, pateikiama ir skleidžiama siekiant pasipelnyti ar tyčia pakenkti visuomenei. Ji gali kelti grėsmę demokratiniams procesams ir vertybėms. Dezinformacijos taikiniu gali tapti įvairūs konkretūs sektoriai, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra, mokslas, švietimas ar finansai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad į kiekvieną galimą veiksmą reikia įtraukti visus svarbius dalyvius, ir rekomenduojama pirmiausia taikyti savireguliacijos modelį.
Ekspertai rekomenduoja ugdyti gebėjimą kritiškai naudotis medijomis ir taip atsilaikyti prieš dezinformaciją; kurti priemones, leidžiančias naudotojams ir žurnalistams duoti atkirtį dezinformacijai; išsaugoti Europos žiniasklaidos įvairovę ir tvarumą; tęsti dezinformacijos poveikio Europoje tyrimus.
Ekspertai taip pat pasisako už principų kodeksus interneto platformoms ir socialiniams tinklams. Ataskaitoje pateikta 10 pagrindinių principų. Pavyzdžiui, interneto platformų prašoma paaiškinti, kaip algoritmai atrenka žinias, ir taip užtikrinti skaidrumą. Jos taip pat raginamos bendradarbiauti su Europos žiniasklaidos įmonėmis ir drauge imtis veiksmingų priemonių patikimų žinių matomumui didinti ir sudaryti sąlygas naudotojams lengviau jas gauti.
Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, žmonės mano, kad melagingų naujienų Europos Sąjungoje daug: 83 proc. apklaustųjų sakė, kad šis reiškinys kelia grėsmę demokratijai. Iš apklausos taip pat matyti kokybiškos žiniasklaidos svarba: tradicinę žiniasklaidą respondentai laiko patikimiausiu naujienų šaltiniu (radiją – 70 proc., TV – 66 proc., spaudą – 63 proc.). Internetiniai žinių šaltiniai ir vaizdo prieglobos svetainės laikomos mažiausiai patikimu naujienų šaltinių: jais pasitiki atitinkamai 26 ir 27 proc. respondentų.
Ekspertų grupės išvados padės parengti kovai su dezinformacija internete skirtą komunikatą, kurį Europos Komisija paskelbs pavasarį.
