Debesų kompiuterija, prasidėjusi kaip eksperimentas, dabar yra tapusi viena svarbiausių IT dalių. Jei prieš 10 metų debesija buvo nepageidaujama tradicinės IT, šiuo metu programinės įrangos ekspertai tikina, kad antrasis jos dešimtmetis žada didesnį jos įtraukimą tokiose naujose technologijose, kaip dirbtinis intelektas ar ateities skaitmeninis verslas.
Pasak „Baltimax“ pardavimų vadovo Deivido Pelenio, per pastaruosius dešimt metų debesų kompiuterija pakeitė IT atstovų galimybes ir tai, ko mes tikimės iš pačios debesijos. „Diskusijos ir abejonės dėl debesų kompiuterijos jau prislopo, dauguma saugumo ekspertų sutinka, kad debesija savo saugumu pranoksta tradicines IT priemones“, – sako D. Pelenis.
Debesų kompiuterija vis dažniau tampa pagrindu naujoms technologijoms – naujos kartos skaitmeniniam verslui, lankstesniems, skirtingiems poreikiams pritaikomiems sprendimams. Todėl IT vadovai turi nuolat adaptuoti savo strategijas, kad šios pasivytų debesų kompiuterijos galimybes. Prognozuojama, kad ateityje visos IT sistemos veiks tik debesyje.
„Ryškėja tendencija, kad šiuo metu dauguma inovacijų yra perkeliamos į debesis ar kuriamos nuo pradžių pasitelkiant debesų kompiuteriją. Vis daugiau gamintojų kuria savo produktus omenyje turėdami pritaikomumą debesijai, atsiranda atskiros debesijos paslaugos. Dirbtinis intelektas, sparčiai augantis daiktų internetas – tai tik keletas iš šiuo metu aktualių inovacijų“, – pasakoja „Baltimax“ atstovas.
Šioms tendencijoms noriai pasiduoda ir verslas – įvairaus dydžio įmonės bei organizacijos renkasi debesijos sprendimus vietoj tradicinių IT. „Eurostat“ duomenimis, 2016 m. Europoje debesų kompiuteriją naudojo 21 proc. įmonių, didžiausias augimas buvo fiksuojamas stambiose įmonėse (+10 proc.). Tad savų serverių ar duomenų saugyklų naudojimas vis dažniau vertinamas kaip konservatyvus – esą inovacijų atsisakymas stabdo verslo konkurencinį pranašumą.
Pasak ekspertų, jei dabar verslas atsisakydamas inovacijų nepastebi didelio atotrūkio lyginant su panašiomis įmonėmis, ateityje šis skirtumas bus gerokai ryškesnis, tai gali baigtis liūdnu scenarijumi – įmonės bankrotu ar veiklos sustabdymu. Tačiau ne visos įmonės gali naudotis debesijos paslaugomis dėl joms taikomų griežtų saugumo, reguliavimo aspektų, jos vis dar privalo saugoti duomenis vidinėse, lokaliose sistemose.
„Kol reguliavimo politika keičiasi lėčiau nei vystosi technologijos, įmonėms tenka susitaikyti su esama padėtimi. Tačiau didesnę problemą matau tame, kad nuo inovacijų įmones stabdo ne teisiniai reglamentai, o įvairūs mitai, nepagrįstos baimės, dažnai susijusios su painiais technologiniais terminais, o ne realiomis grėsmėmis“, – komentuoja D. Pelenis.
Pasak ekspertų, „viskas debesyje“ strategija įmonėse gali būti įgyvendinama palaipsniui – užuot vienu ypu perkėlus visus duomenų centrus į debesis, galima pradėti nuo naudojamos programinės įrangos keitimo debesijos arba SaaS paslaugomis.
