Nors „BitTorrent“ visada skelbėsi kaip P2P alternatyva failų saugojimui debesyse, tačiau kompanija visgi nusprendė jungtis su „OneHub“ ir pristatyti įdomų hibridą. Rezultatas – „OneHub Sync“ integruotas „BitTorrent Sync“ įrankis, apibūdinamas kaip „peer-to-peer+one“. Tam, kad failų dalinimasis „BitTorrent Sync“ sistemoje veiktų sklandžiai, reikalingi bent du tinkle sujungti kompiuteriai. Tačiau pasitelkus „OneHub Sync“ debesijos serverius, „OneHub“ veikia kaip „nuolatos tinkle esantis kompiuteris”, leidžiantis vartotojams visada pasiekti reikiamus failus.
Pasiūlyta naujovė turi daugybę privalumų, tarp kurių – siuntimosi greitis, lankstumas, patikimumas ir saugumas. Pastarąjį „OneHub“ užtikrina naudodama internetinėje bankininkystėje paplitusias koduotes, kurios užtikrina, kad kiekvienas failų persiuntimas būtų saugiai koduojamas. „Windows“ ir „Mac“ vartotojai paslaugą 14 dienų gali naudoti nemokamai, o mokama versija prasideda nuo beveik 30 JAV dolerių per mėnesį.
Dar viena P2P failų dalinimosi programėlė nusprendė užsidirbti pinigų. Daug žadanti Infinit nusprendė apmokestinti kai kurias savo paslaugas. Šios programėlės unikalumas slypi tame, kad tai panaši į kitas failų dalinimosi sistemas (pvz. „WeTransfer“ ir „DropBox“), programėlė, tačiau failų siuntimas tarp vartotojų vyksta tiesiogiai peer-to-peer principu. Kadangi nereikia failų kelti į serverius, dalinimasis vyksta daug greičiau, nei konkurentų atžvilgiu. Vis tik „Infinit“ stipriai priklausoma nuo debesų technologijos ir failų saugojimo debesyse – failų įkėlimo į serverius ir nuorodos į saugomus duomenis dalinimasis yra viena tų funkcijų, kurią būtent norima apmokestinti. Kol P2P paslauga lieka nemokama, vartotojai į „Infinit“ debesų serverius nemokamai galės įkelti tik iki 1 GB duomenų. O toliau jau bus pešama po 10 JAV dolerių per mėnesį už papildomus 100 GB saugojamos vietos debesų serveriuose. Žinoma, mokantieji galės naudotis tokiais privalumais, kaip nustatyti duomenų saugojimo laiką, kurti individualias užsklandas ar netgi susikurti unikalius domenus dalinimosi nuorodoms.
„Microsoft“ perkėlė „PhotoDNA“ paslaugą į debesis. Naujoji debesų technologijomis paremta versija bus prieinama visoms įmonėms nemokamai. „PhotoDNA“ naudojama identifikuoti vaikų pornografijos vaizdus internete. Pirmoji „PhotoDNA“ versija pasirodė 2009 metais, bet kompanijos galėjo ja naudotis tik savo lokaliuose duomenų centruose, o dabar paslauga pradėjo veikti ir viešame „Microsoft“ debesyje. Susirašinėjimo programėlė „Kik“ pradėjo naudoti naująją „PhotoDNA“ versiją, kai tuo metu paslaugą praeityje išbandė „Facebook“ bei „Twitter“.
Graikija nemaloniai sujaukė debesijos kainų tendencijas. Debesų paslaugų kainos jau kurį laiką sistemingai traukėsi, bet visai neseniai, po ilgai trukusio ir konkurencijos nulemto kainų karpymo periodo, „Microsoft“ pranešė, kad kels savo debesų infrastruktūros paslaugų kainas. IBM taip pat žada pasekti tuo pačiu pavyzdžiu, o viso to priežastis – ekonominė suirutė Graikijoje. Kainų kilimas neišvengiamas Australijoje ir Europoje, išskyrus Didžiąją Britaniją. Pokyčiai nelies tų, kas jau turi galiojančius įsipareigojimus su „Microsoft“, bet sudarant naujas sutartis nuo 2015 rugpjūčio, pakilusios paslaugų kainos jau bus jaučiamos.
Debesys ir ekologija – kaip dvi neatsiejamos sąvokos. Debesijos gigantė „Amazon Web Services“ (AWS) paskelbė, kad rengiasi statyti vėjo jėgainių parką, kuris elektra aprūpins ne tik pačios įmonės duomenų centrus, bet ir aplinkinius gyvenamuosius rajonus. Didžiulis vėjo jėgainių parkas išdygs Šiaurės Karolinos valstijoje, JAV. 208 megavatų elektrinė generuos 670 000 kilovatvalandžių per metus vien iš vėjo energijos. O tai – pakankamai elektros energijos tam, kad būtų aprūpinti 61 tūkst. namų ūkių. Šis sprendimas pradės veikti nuo 2016 metų gruodžio mėnesio. Toks „Amazon“ investavimas į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius pagirtinas, nes technologijų gigantė suvartoja milžiniškus elektros energijos kiekius. Šiuo metu kompanija iš atsinaujinančiųjų resursų generuoja 25 proc. suvartojamos elektros energijos. Iki 2016 metų pabaigos „Amazon“ tikisi padidinti šį skaičių iki 40 procentų.
Paieška archyve
