Remiantis „Kaspersky Lab“ statistika, pirmąjį 2015 m. ketvirtį 32,4 proc. Baltijos šalių vartotojų susidūrė su incidentais, susijusiais su lokaliais tinklais ir duomenų nešyklėmis, o 26 proc. vartotojų – su internetinėmis grėsmėmis. Iš debesų paslaugos „Kaspersky Security Network“ 2015 m. kovo mėnesio statistikos matyti, kad Lietuvoje nuo lokalių grėsmių nukentėjo daugiausia vartotojų (34,1 proc.), toliau seka Latvija (33 proc.) ir Estija (30,1 proc.). Daugiausia internetinių grėsmių užregistruota Latvijoje (28,6 proc. KSN vartotojų susidūrė su šiomis grėsmėmis), o Lietuva ir Estija šiek tiek rečiau susidūrė su internetinėmis grėsmėmis – 25,5 proc. ir 23,9 proc. atitinkamai.
Remiantis „Kaspersky Lab“ duomenimis, Lietuvoje lokalių grėsmių skaičius padidėjo daugiau nei tris kartus (daugiau nei 1 507 000 incidentų 2015 m. sausį–kovą, palyginti su daugiau nei 416 000 atvejų tą patį 2014 m. laikotarpį). Internetinių grėsmių skaičius Lietuvoje taip pat ženkliai padidėjo: daugiau nei 1 075 000 incidentų pirmąjį 2015 m. ketvirtį, palyginti su daugiau nei 645 000 atvejų tą patį 2014 m. laikotarpį.
„Matome, kad kibernetinės grėsmės tampa vis pavojingesnės, nes kibernetiniai nusikaltėliai ieško vis naujų būdų, kaip užsidirbtų. Jie tampa vis aktyvesni dėl lokalių ir internetinių grėsmių. Į abu grėsmių tipus būtina atkreipti deramą dėmesį, kadangi dėl jų vartotojai gali prarasti laiką, duomenis ir pinigus. Bendrovės ir privatūs vartotojai turi žinoti apie šias rizikas ir pasirūpinti savo kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių apsauga – taikyti kompleksinius saugumo sprendimus ir laikytis tam tikrų saugumo taisyklių“, – pasakoja Dirkas Kolbergas (Dirk Kollberg), „Kaspersky Lab“ vyriausiasis kibernetinio saugumo ekspertas.
Kad apsisaugotų nuo kibernetinių grėsmių, bendrovės turi taikyti efektyvų ir paprastai valdomą sprendimą saugumui užtikrinti, tokį kaip „Kaspersky Endpoint Security“ verslui, kuris apima visas įmanomas IT rizikas ir padeda visiems bendrovės darbuotojams laikytis paprastos bei suprantamos saugumo politikos.
Vartotojai – ne mažiau nei bendrovės patrauklus kibernetinių nusikaltėlių taikinys, jie taip pat turi pasirūpinti kompleksiniu programiniu saugumu, pavyzdžiui, naudotis „Kaspersky Internet Security – Multi-Device 2015“ arba „Kaspersky Total Security – Multi-Device“. Efektyvaus saugumo sprendimo diegimas, ypač jei įrenginys naudojamas naršyti internete, internetiniams mokėjimams, bendrauti socialiniuose tinkluose ir kitai su asmenine informacija susijusiai veiklai, gali vartotojui garantuoti ramybę ir apsaugą nuo minėtų grėsmių. Vartotojai taip pat privalo laikytis tam tikrų saugaus elgesio tinkle taisyklių:
- tinkle naudoti įvairius sudėtingus prisijungimo slaptažodžius. Tokie sprendimai kaip „Kaspersky Password Manager“ gali gerokai palengvinti šį procesą, nes jie generuoja patikimus slaptažodžius ir visiškai automatizuoja jų įvedimą į internetinius puslapius;
- vengti spausti įtartinas nuorodas ir atversti priedus, gautus iš nepatikimų šaltinių;
- pageidautina įdėmiai patikrinti internetinį puslapį prieš įvedant konfidencialią arba asmeninę informaciją. Netikri tinklalapiai dažnai atrodo visiškai taip pat kaip tikri;
- naudoti apsaugotą HTTPS jungtį (išplėstą standartinį protokolą HTTP, kuris palaiko šifravimą) įvedant vartotojo prisijungimo duomenis;
- naudoti tik teisėtą programinę įrangą ir reguliariai ją atnaujinti – tai gali užtikrinti stabilų asmeninio kompiuterio darbą ir duomenų saugumą.
