Kompiuteriui pirmą kartą pavyko įveikti vadinamąjį Alano Turingo testą, kurį žymus britų matematikas pasiūlė 1950 m. Jo esmė – skaičiavimo mašina privalo taip „protingai“ bendrauti su žmogumi, kad jis negalėtų atskirti, ar tai tikras žmogus, ar kompiuteris.
Iki šiol nė vienam kompiuteriui, tiksliau, dirbtinio intelekto programinės įrangos kūrėjui, to nepavykdavo pasiekti.
Pagal A. Turingo pasiūlytą metodiką kompiuteris neakivaizdžiai turėtų 5 minutes bendrauti su grupe žmonių. Jei programinės įrangos kūrėjams pavyktų įtikinti daugiau nei 30 proc. pašnekovų, kad jie bendrauja ne su mašina, o su tikru žmogumi, Turingo testas būtų įveiktas.
Tai pavyko padaryti neseniai Rydingo universitete (D. Britanija) surengtame „protingų“ mašinų bandyme, kurio metu buvo atliekamas Turingo testas. Jį sėkmingai įveikė programuotojų iš Rusijos sukurta pokalbių programa, apsimetinėjanti 13 metų amžiaus berniuku Eugenijumi Gustmanu iš Odesos. Jai pavyko apgauti 33 proc. Rydingo universiteto sudarytos komisijos narių: jie manė, kad kalbasi su realiu berniuku, pranešė britų dienraštis „The Independent“.
Pasak vieno iš šios programos kūrėjų Vladimiro Veselovo, pagrindinė šio programinio roboto kūrėjų užduotis buvo parodyti, kad „berniukas“ kažką žino, tačiau jo amžiuje yra natūralu ne viską žinoti.
Programuotojo teigimu, kūrėjai sugaišo daug laiko bandydami sukurti labai tikrovišką virtualią asmenybę. Pernai „Loebner Prize“ konkursą, kuriame dalyvauja įtikinamiausiai žmogaus intelektą mėgdžiojantys programiniai pokalbių robotai (chatbots), laimėjo pokalbiams internetu skirta dirbtinio intelekto sistema „Mitsuku“.
Į konkurso finalą pateko 4 pokalbių robotai, kurie turėjo įtikinti konkurso žiuri narius, kad jie internetiniame pokalbių kambaryje bendrauja su žmogumi, o ne su mašina. 1990 m. H. Loebneris pasiūlė 100 tūkstančių dolerių piniginį prizą dirbtinio intelekto programos, kuri sėkmingai įveiktų Turingo testą, kūrėjams. Po vakarykščio pasiekimo jis turėtų atitekti programuotojams iš Rusijos.
Paieška archyve
