Pastarosios dvi savaitės debesų kompiuterijos versle buvo nuobodžios. Nauji produktai, pirkiniai, korporatyvinės strategijos, rezultatų aptarimai, bet staiga „nulūžo“ „Outlook“, „Skydrive“ tarnybos. Visi sujudo, kaip širšių avilys – dar vienas „lūžimas“. Greitai supratę, kad jis neužims to 1 proc. nuo viso veikimo laiko, nusiramino. Bet neilgam... Po kelių dienų kilo tikra panika, kai „nulūžo“ „Google“. Ji tęsėsi kur kas ilgiau, nei užtruko tas nulūžimas – iki dabar spauda rašo apie „Google“ paslaugų „lūžimą“, nors paslaugos neveikė vos 2 minutes. Ši situacija parodo, kokia jautri tema yra „debesies“ sprendimų lūžimas. Toks jausmas, kad tie lūžinėjimai prasidėjo tik dabar ir jie tiesiog nužudys pasaulinę ekonomiką. Tik nereikia taip panikuoti, ponai...
Europa nori turėti rimtą atsvarą JAV „debesies“ paslaugoms ir nusprendė padvigubinti pastangas, skatinant Europos kompanijas teikti „debesies“ paslaugas. Taip nutiko dėl neseniai įvykusios PRISM skandalo, kai JAV nacionalinio saugumo agentūra šnipinėjo JAV debesų kompiuterijos paslaugų teikėjus ir fiksavo tam tikrą informaciją. Po šio skandalo JAV „debesies“ sprendimų rinkai buvo suduotas skaudus smūgis – didelės Europos korporacijos ir organizacijos pradėjo atsisakinėti JAV kompanijų paslaugų. Tuo Europa nusprendė pasinaudoti ir štai EK jau reiškia oficialią poziciją debesies plėtros klausimu.
Jau seniau buvome rašę, kad nuo 2015 iki 2020 metų bus skirta 600 mlrd. eurų šios rinkos plėtrai, bus sukurta 2,5 mln. naujų darbo vietų. Atrodo, kad 2015-jų laukti nereikės, nes saugumas išlieka itin opi „debesies“ technologijų problema. Pagal jos sprendimo būdus Europa turi didelių šansų pasididinti savo „pyrago“ dalį.
Australijoje, Viktorijos valstijos teismas nuo šiol bylas saugos „debesyje“. Jau skirta 675 tūkst. Australijos dolerių (1,5 mln. litų) už sistemos „RedCrest“ įdiegimą. Ši sistema yra dokumentų valdymo sistema, kuri veikia „debesies“ technologijų pagrindu. Tokiu būdu australai tikisi ne tik sumažinti IT išlaidas, bet ir efektyvinti Viktorijos teismų darbą. Tai tik vienos valstijos sprendimas, tačiau, jei šis technologinis sprendimas pasiteisins, kitos valstijos neabejotinai pasuks jau pramintu keliu.
Jau kažkada rašėme, kad automobiliai tampa technologiniu dariniu, kuris gali tapti duomenų centru ant ratų. Dirbama ir su dar įdomesniais variantais. DARPA kuria CBMEN programą (Content-Based Mobile Edge Networking), kuri apjungia išmaniuosiuose telefonuose esančią laisvą vietą ir panaudoja tam tikrų duomenų perdavimui. Karių kuopa su tokiais išmaniaisiais įrenginiais gali pasidaryti savo mini-duomenų centrą, į kurį galima perduoti tam tikras nuotraukas, karinius žemėlapius, duomenis apie priešą ir jo dislokacijos vietas. Taip pat ir atvirkščiai – kariai gali perduoti duomenis savo vadovybei. Jau galite įsivaizduoti naujų karinių filmų scenarijus – svarbiausia žūtbūt išsaugoti bent vieną telefoną, kad prisijungusi vadovybė pamatytų, kur į nelaisvę paimti kariai... Skamba, kaip labai rimta ateities karybos technologija.
Nauja iniciatyva sudrebino viso pasaulio IT verslą – galingiausios pasaulinės kompanijos su „Facebook“ priešakyje yra pasiruošusios padėti greitesnei interneto plėtrai, nei 9 proc. per metus.Internet.org skelbia, kad jie darys viską, kad pasiektų milijardus žmonių, kurie dar neturi prieigos prie interneto. Šiandien internetu naudojasi 2,7 mlrd. žmonių, tačiau kiti 5 mlrd. tokios galimybės neturi. Prie iniciatyvos iš karto prisidėjo tokie grandai kaip „Facebook“, „Ericsson“, „MediaTek“, „Nokia“, „Opera“, „Qualcomm“, „Samsung“. Atkreipkite dėmesį, kad tai iš esmės mobiliųjų technologijų kompanijos, kurios ir taip nemažai prisideda prie interneto plėtros. Kaip tai bus daroma? Nurodomi keli būdai:
- Interneto ryšys turėtų būti pigesnis.
- Duomenys naudojami efektyviau mobiliuosiuose įrenginiuose, kad kiek įmanoma būtų sumažinti jų kiekiai.
- Pagalba verslui, kuriančiam interneto prieigas, adaptuojančiam esamus sprendimus tam tikroms rinkoms.
Viskas labai gražu, bet akivaizdu, kad tai bandymas „urmu“ paimti lėtai besivystančias Afrikos, Azijos ir kitų besivystančių regionų rinkas.
Tokios štai politizuotos debesies verslo naujienos.
Paieška archyve
