Analitikų teigimu, pagrindinė duomenų srauto dalis besivystančiose šalyse yra generuojama mobiliųjų įrenginių, tokių kaip išmanieji telefonai. Kai kurie ekspertai tvirtina, jog šių šalių gyventojai savo „mobiliaisiais įpročiais“ jau nustūmė asmeninius kompiuterius į šoną, kadangi anksčiau jų nelabai galėjo sau leisti įsigyti, o dabar jie paprasčiausiai nelabai reikalingi.
Specialistai iš „NPD DisplaySearch“ savo naujame tyrime eilinį kartą palietė nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių dvikovos temą. Jie tvirtina, jog planšetinių kompiuterių dalis mobiliųjų įrenginių segmente 2017 metais viršys 50 % ribą. Dabar gi 60 % šio segmento užima nešiojamieji kompiuteriai (čia taip pat priskaičiuojami ir „nuo scenos nulipantys“ interneto kompiuteriai).
Iki 2017 m. nešiojamųjų kompiuterių pardavimų apimtys turėtų padidėti nuo dabartinių 208 mln. vienetų iki 393 mln. Per šį laikotarpį planšetinių kompiuterių pardavimai padidės nuo 121 mln. iki 416 mln. Pagrindiniu planšetinių kompiuterių vartotoju vis dar išliks įsivysčiusios šalys – joms nuo 60 % iki 66 % viso parduodamų planšetinių kompiuterių kiekio. Pagrindinė viso to priežastis – daug labiau išvystyta infrastruktūra, įskaitant turinio platinimo modelius ir programėles. Analitikai tą konstatuoja ir dabar – kaip pavyzdžiu galima pasinaudoti kad ir tuo pačius „Amazon Kindle Fire“.
Ekspertai pažymi, jog nešiojamieji kompiuteriai kovos su planšetiniais ir to dėka taip pat evoliucionuos: gaus daug didesnės raiškos ekranus, plonesnius korpusus bei jutiklinius ekranus. Vis tik ilgalaikėje perspektyvoje rinka susifokusuos į planšetinius kompiuterius. Žinoma, tokią prognozę galima užginčyti, kadangi nemažai daliai vartotojų planšetinis kompiuteris negali pakeisti nešiojamojo ar stacionarios sistemos. O galbūt gali?
