Programiniai robotai gali įveikti visas „Facebook“ socialinio tinklo apsaugos priemones ir automatiškai rinkti asmeninę informaciją apie tūkstančius šio tinklo vartotojų, pademonstravo Kanados ekspertai.
Ne vienas „Facebook“ vartotojas, gavęs vieno ar kito asmens prašymą įtraukti jį į savo draugų sąrašą, yra jį patenkinęs, nors turėjo gerokai pasukti galvą, kad prisimintų, ar tikrai šį žmogų kada nors pažinojo. Dabar šia psichologine gudrybe ėmė naudotis Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) specialistų sukurtos automatinės programos, apsimetinėjančios tikrais „Facebook“ vartotojais ir siuntinėjančios tokius prašymus kitiems šio tinklo naudotojams, skelbia „Dailymailco.uk“.
Kanadiečiai „Facebook“ tinkle įregistravo visą eilę netikrų profilių ir, pasitelkę savo sukurtus vadinamuosius socialinius robotus (socialbots), be jokio žmogaus įsikišimo susirinko tūkstančius kitų socialinio tinklo vartotojų el. pašto adresų ir kitos asmeninio pobūdžio informacijos. Pasak ekspertų, tokie programiniai robotai veikia beveik taip pat, kaip ir interneto socialinių tinklų vartotojus puldinėjantys vadinamieji socialiniai virusai.
Britų Kolumbijos universitete sukurti ir aktyvuoti socialiniai robotai siuntinėja prašymus tapti „Facebook“ draugais atsitiktiniams šio tinklo vartotojams. Nors kiekvienoje paskyroje yra tariamo „draugo“ nuotrauka, vardas ir pavardė bei kiti duomenys, tačiau šių asmenų kiti „Facebook“ vartotojai niekaip negali pažinoti, nes jų profiliai padirbti. Vis dėlto vidutiniškai 1 iš 5 tokius prašymus gavusių „Facebook“ vartotojų juos patenkino, sakoma pranešime.
Ekspertams 20 proc. sėkmės rodiklį pavyko dar labiau padidinti, kai socialiniai robotai ėmė apsimetinėti „Facebook“ vartotojų draugų draugais. Šiuo atveju vidutinis teigiamų atsakymų rodiklis išaugo net iki 60 proc.
Pranešama, kad iš viso Britų Kolumbijos universiteto specialistai į „Facebook“ paleido 102 socialinius robotus. Per kelias savaites jie jau turėjo daugiau nei 3000 draugų. Daugelis „Facebook“ vartotojų slepia nuo kitų asmeninius duomenis, tarp jų savo el. pašto ar gyvenamosios vietos adresus, tačiau leidžia šią informaciją matyti savo „Facebook“ draugams.
Iš viso šio eksperimento metu kanadiečiams iš „Facebook“ profilių pavyko susirinkti maždaug 46 500 el. pašto adresų ir apie 14 500 gyvenamosios vietos adresų. Pasak ekspertų, paprastai tokia informacija yra labai svarbi ruošiantis vadinamosioms „tapatybės vagystėms“ arba organizuojant „fišingo“ atakas, kuomet vartotojai per netikrus tinklalapius gali atskleisti savo mokėjimo kortelės, banko sąskaitos duomenis, slaptažodžius ir kitą nusikaltėliams svarbią informaciją.
