Mobiliuosius telefonus išjungusius, interneto vengiančius žmones gali kamuoti panašūs simptomai, kurie pasireiškia bandantiesiems atsisakyti narkotikų.
Mokslininkai paprašė savanorių 24 valandas nesiuntinėti elektroninių laiškų ir tekstinių žinučių, nesinaudoti socialiniais tinklais „Facebook“ ir „Twitter“. Nustatyta, kad tyrimo dalyviams ėmė reikštis simptomai, kuriuos patiria cigarečių atsisakyti bandantys rūkaliai, praneša telegraph.co.uk.
Kai kurie dalyviai teigė, kad jautė liguistą būseną, pasireiškiančią bandant atprasti nuo narkotikų, kiti tvirtino, kad tai panašėjo į dietos laikymąsi. Ši būklė dabar apibūdinama kaip informacijos trūkumo sutrikimas.
„Mes stebėjome ne tik psichologinius, bet ir fizikinius simptomus“, – teigė tyrime dalyvavęs Romanas Gerodimos iš Didžiosios Britanijos.
Šis atradimas dar labiau pakurstys neurologų ir psichologų reiškiamą susirūpinimą dėl to, kokią įtaką besaikis naudojimasis internetu, kompiuteriniais žaidimais ir socialiniais tinklais turi „tinklo karta“ vadinamiems jaunuoliams ir paaugliams.
Eksperimento metu savanoriai iš 12 viso pasaulio universitetų 24 valandas praleido be kompiuterių, mobiliųjų telefonų, „iPod“ grotuvų, televizijos, radijo ir laikraščių. Jiems buvo leista naudotis laidiniais telefonais arba skaityti knygas.
Savo potyrius savanoriai aprašė dienoraščiuose. Šie įrašai rodo, kad daugelis jautė nerimą ar izoliaciją.
„Tai, kaip naudojame šiuolaikinę technologiją ir mediją, mus keičia. Dalyviai teigė jautę nerimą ir vis tiesė ranką paimti mobiliuosius telefonus, nors jų ten ir nebuvo“, – teigė R. Gerodimos.
„Tačiau pasireiškė ir teigiamas poveikis, mat žmonės susikūrė mechanizmus, kaip su tuo kovoti – jie išėjo iš namų ir svečiavosi pas draugus, vietoj to, kad sėdėtų prie kompiuterio. Mus nustebino tai, kaip žmonės priklauso nuo technologijos. Žmonės dažnai neturi laikrodžių ar žadintuvų, nes juos žadina mobilieji telefonai“, – pasakojo jis.
Nors daugumai tyrimo dalyvių buvo sunku ištverti be mobilaus telefono ir „Facebook“, didžiausių sunkumų sukėlė muzikos abstinencija, tvirtino R. Gerodimos.
„Dauguma teigė, kad tyla buvo nepatogi ir sunki. Tačiau kai jie prie to priprato, ėmė pastebėti daugiau dalykų – paukščių giesmes arba garsus, kuriuos skleidžia jų kaimynai“, – sakė jis.
„Kalbėdami, apie tai, ką jautė, žmonės atvirai pripažino, kad patyrė atpratimo simptomus. Studentai savo patirtį lygino su dietos laikymusi, metimu rūkyti ar būsena nustojus vartoti narkotikus. Vis pasigirsdavo teiginys „žalingas įprotis“, – pridūrė R. Gerodimos.
„Jei truputį geriau suprasime, kaip naudojame šias technologijas, tai gali padėti kontroliuoti poveikį, kurį jos mums daro. Galbūt kiekvienam vertėtų pabandyti vieną dieną per metus išsiversti be jų“, – siūlė jis.
Paieška archyve
