Įgyvendinus š. m. gegužės 19 d. Europos Komisijos paskelbtą Europos skaitmeninę darbotvarkę būtų gerokai paskatintas ES ekonomikos augimas, o skaitmeninės eros privalumais galėtų naudotis visa visuomenė.
Per pastaruosius 15 metų pusę našumo prieaugio Europoje lėmė informacinės ir ryšių technologijos, ir tikėtina, kad ši tendencija stiprės. Darbotvarkėje bendrai aprašytos šios septynios prioritetinės veiklos sritys: bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimas, didesnė sąveika, didesnis pasitikėjimas internetu ir jo saugumas, gerokai spartesnė interneto prieiga, didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, skaitmeninio raštingumo įgūdžių lavinimas ir didesnė įtrauktis, informacinių ir ryšių technologijų taikymas visuomenei kylantiems (pvz., klimato kaitos, gyventojų senėjimo) uždaviniams spręsti. Kiti privalumai: lengviau atliekami elektroniniai mokėjimai ir sąskaitų išrašymas, spartus nuotolinės medicinos paslaugų diegimas ir taupiai energiją vartojančios apšvietimo priemonės. Skaitmeninėje darbotvarkėje numatyta, kad šiose septyniose srityse vėliau bus imtasi maždaug 100 priemonių (iš jų 31 teisėkūros iniciatyva). Skaitmeninė darbotvarkė – pirmoji iš septynių pagrindinių iniciatyvų, įgyvendinamų pagal pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“.
„Būtina užtikrinti, kad skaitmeninė revoliucija būtų naudinga pirmiausia Europos piliečiams ir verslui, todėl privalome kuo geriau pasinaudoti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) galimybėmis siekdami pažangos darbo vietų kūrimo, tvarumo ir socialinės įtraukties srityse, – sakė už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes. – Šiandien paskelbtoje plataus užmojo strategijoje aiškiai nurodyta, kam artimiausiais metais reikės daugiausia pastangų. Kad pasinaudotume visomis Europos skaitmeninės ateities galimybėmis, turime siekti visapusiško valstybių narių, IRT sektoriaus ir kitų svarbių ekonomikos subjektų dalyvavimo.“
Septyni tikslai:
Galimybę naudotis skaitmeninės eros privalumais suteikianti nauja bendroji rinka
Valstybių sienos neturėtų trukdyti piliečiams naudotis komercinėmis paslaugomis ir rinktis kultūrines pramogas. Tačiau ES interneto rinkas vis dar skiria kliūtys, trukdančios naudotis visos Europos telekomunikacijų paslaugomis, skaitmeninėmis paslaugomis ir turiniu. Šiandien JAV muzikos parsisiunčiama keturis kartus daugiau nei ES dėl teisėtų pasiūlymų stokos ir suskaidytų rinkų. Komisija ketina supaprastinti leidimų naudotis autorių teisių saugoma medžiaga suteikimą, valdymą ir tarpvalstybinį licencijavimą ir taip suteikti galimybę teisėtai naudotis turiniu. Numatytos kitos priemonės: lengvesni elektroniniai mokėjimai ir sąskaitų išrašymas ir paprastesnis ginčų sprendimas elektroninėmis priemonėmis.
Geresni IRT standartai ir sąveika
Kad žmonėms būtų suteikta galimybė kurti, derinti ir diegti naujoves, būtina užtikrinti, kad IRT produktai ir paslaugos būtų atviri ir sąveikūs.
Didesnis pasitikėjimas ir saugumas
Europiečiai nepripažins technologijos, kuria jie nepasitiki, – naudodamiesi internetu jie turi jaustis patikimai ir saugiai. Šis uždavinys bus iš dalies išspręstas geriau derinant atsaką į elektronines atakas ir sugriežtinant asmens duomenų apsaugos taisykles. Be to, interneto svetainių tvarkytojai gali būti įpareigoti savo svetainių naudotojams pranešti apie saugumo pažeidimus, turinčius įtakos tų naudotojų asmens duomenims.
Daugiau galimybių europiečiams naudotis sparčiuoju ir itin sparčiu internetu
2020 m. strategijos uždavinys – užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų naudotis 30 Mbps arba spartesniu interneto ryšiu, o pusėje Europos namų ūkių veiktų 100 Mbps arba spartesnis interneto ryšys. Dabar sparčiuoju šviesolaidiniu interneto ryšiu naudojasi vos 1 proc. europiečių, palyginti su 12 proc. Japonijos ir 15 proc. Pietų Korėjos gyventojų (žr. pateiktą lentelę). Kad ekonomika tvirtai augtų, būtų kuriamos darbo vietos ir gerovė, o piliečiai galėtų naudotis norimu turiniu ir paslaugomis, būtinas itin spartus internetas. Komisija taip pat apsvarstys, kaip pritraukti investicijų į plačiajuostį ryšį taikant kredito rizikos mažinimo priemones, ir pateiks gaires, kaip paskatinti investuoti į šviesolaidinius tinklus.
Pažangiausių mokslinių tyrimų ir inovacijų IRT srityje paskatos
Europa privalo daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą ir užtikrinti, kad geriausios mūsų idėjos patektų į rinką. Kad Europa neatsiliktų nuo savo konkurentų ir net juos pralenktų, darbotvarkėje numatyta, be kitų dalykų, skatinti teikti privačias investicijas naudojantis Europos regioniniu finansavimu, taip pat daugiau lėšų skirti ES moksliniams tyrimams. Europos Sąjungoje investicijos į IRT mokslinius tyrimus nesiekia ir pusės tokių investicijų Jungtinėse Amerikos Valstijose (2007 m. duomenimis, 37 mlrd. EUR, palyginti su 88 mlrd. EUR).
Geresni europiečių skaitmeniniai įgūdžiai ir sąlygos naudotis prieinamomis interneto paslaugomis
Daugiau kaip pusė europiečių (250 mln.) internetu naudojasi kiekvieną dieną, tačiau trečdalis juo niekada nesinaudojo. Kiekvienas asmuo (nesvarbu, koks jo amžius ar socialinė aplinka) turi teisę gauti žinių ir įgyti įgūdžių, būtinų skaitmeninėje eroje, nes vis daugiau komercinių, viešųjų, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat mokymosi galimybių ir politinės veiklos perkeliama į internetą.
Informacinių ir ryšio technologijų nauda visuomenei
Siekdami vartoti mažiau energijos, spręsti senstančios visuomenės problemas, padėti pacientams ir gerinti interneto prieigą neįgaliesiems, turime investuoti į pažangius technologijų ir informacijos naudojimo būdus. Vienas iš uždavinių – pasirūpinti, kad iki 2015 m. pacientai galėtų internetu pasiekti savo sveikatos istorijos įrašus, nesvarbu, kur Europos Sąjungoje jie būtų saugomi. Įgyvendinant darbotvarkę bus taip pat skatinama naudoti energijos taupymo IRT technologijas, pavyzdžiui, apšvietimo technologiją SSL (angl. Solid State Lighting), kuri suvartoja 70 proc. mažiau energijos nei įprastos apšvietimo sistemos.
Europos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimas
Sunkiausia užtikrinti, kad pirmiau minėtiems tikslams pasiekti būtinos priemonės būtų greitai priimtos ir įgyvendintos. Už įvairius klausimus atsakingi Komisijos nariai bendradarbiaus su kitomis ES institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis, kad skaitmeninė darbotvarkė būtų įgyvendinta.
