Seimo Darbo partijos frakcijos nariai teikia Seimui rezoliuciją, raginančią valstybės įstaigas pereiti prie „Atvirojo kodo“ programinės įrangos ir taip nuo kitų metų apie 70 proc. sumažinti valstybės ir savivaldybių biudžeto išlaidas „Uždarojo kodo“ programinei įrangai.
„100 darbo vietų įmonė „Uždarojo kodo“ programinės įrangos pirkimui išleidžia apie pusę milijono litų. Pridėjus programų aptarnavimo, administravimo, priežiūros ir apmokymo išlaidas, per tris metus ši suma padidėja beveik iki pusantro milijono litų. „Atvirojo kodo“ programinės įrangos naudojimas, administravimas ir apmokymas per tris metus kainuos apie 300 tūkst. litų., tad tokia įmonė gali sutaupyti apie 1 mln. 200 tūkst. litų per metus. Nesunku suskaičiuoti, kad 30 tūkst. valdininkų armija, perėjusi prie „Atvirojo kodo“ programų, sutaupytų apie 350 mln. mokesčių mokėtojų pinigų“, – sako rezoliucijos iniciatorius, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Darbiečių seniūnas pripažįsta, kad ne visa „Atvirojo kodo“ programinė įranga pagal savo funkcionalumą ir galimybes prilygsta „Uždarojo kodo“ nuosavybinei programinei įrangai, bet tai, jo manymu, yra tik laiko klausimas. „Pasaulyje yra ne vienas sėkmingo valstybės institucijų perėjimo prie „Atvirojo kodo“ programų pavyzdys, manau, kad dabartinė situacija Lietuvoje sukuria idealias sąlygas perėjimui prie pigesnės programinės įrangos. Daugumai valstybės tarnautojų kasdieniame darbe reikalingas internetas, elektroninis paštas ir teksto redaktorius, visas šias programas jau seniai galima naudoti nemokamai“, – sako V. Gapšys.
Skirtingai nei „Uždarojo kodo“ nuosavybinė programinė įranga, „Atvirojo kodo“ programos ir jų išeitinis kodas yra laisvai platinamos, tokių programų licencijoms netaikoma jokių apribojimų panaudojimo sritims, jos yra nemokamos arba žymiai pigesnės nei „Uždarojo kodo“ programos.
