Nepaisant aiškaus kietosios būsenos diskinių kaupiklių pranašumo prieš tradicinius mechaninius kietuosius diskus, SSD tiesiog neįsitvirtina nešiojamųjų kompiuterių rinkoje. Aukšta kaina šiems įrenginiams kliudo didesniam skverbimuisi į rinką.
Pasak analitikų pranešimų, vos 1.5 procento nešiojamųjų kompiuterių, kurie buvo pagaminti 2009 metais, pasižymi kietosios būsenos kaupikliu. Žinoma, šis skaičius akivaizdžiai didesnis internetiniuose nešiojamuosiuose, kur 10 procentų įrenginį turi SSD kaupiklius, tačiau nėra ko džiūgauti. Turėkite omenyje, kad dėl mažos internetinių nešiojamųjų kainos, SSD šiuose kompiuteriuose yra ne kas kitas, kaip spartūs USB atminties raktai – tokie pat lėti ir mažos talpos.
Pagrindinė priežastis, kuri kliudo SSD diskų išpopuliarėjimui, yra akivaizdžiai aukšta kaina, kuri nusveria bet kokią šių kaupiklių teikiamą naudą. Net nepaisant to, kad SSD yra tylesni, labiau patikimi, greitesnis ir suvartoja mažiau energijos už HDD, tačiau daugelis vartotojų mano, kad už tai neverta mokėti daugiau. Šiuo metu vidutinės klasės 64 GB kietosios būsenos kaupiklis, skirtas nešiojamam kompiuteriui, kainuoja tiek, kiek 2.5 colio 500 GB įprastinis.
Visgi, savo rinką jie turėtų rasti. Kaip ir visos technologijos, jų kaina krenta, o internetiniuose nešiojamuosiuose ir lengvose nešiojamuosiuose šie įrenginiai yra paklausūs, tad manoma, kad tai pagreitins kietosios būsenos kaupiklių paplitimą rinkoje, ypač tada, kai pasirodys naujoji, mažesnė ir pigesnė SSD karta.
