NASA, bendradarbiaudama su vienu iš TCP/IP protokolo kūrėju Vintu Cerfu ir kitais komunikacijų specialistais, ruošia tarpplanetiniam ryšiui pritaikytą duomenų perdavimo technologiją, skelbia „InternetRevolution.com“.
Jei kelerius metus trunkantis jų darbas bus sėkmingas, ateityje į ekspedicijas Mėnulyje ar Marse išvykę astronautai „kosminiu internetu“ galėtų tiesiogiai susisiekti su įvairiose Žemės regionuose esančiais mokslininkais ir inžinieriais.
Pasak specialistų, kosminė erdvė kelia ne vieną iššūkį interneto ryšiui – tai ir atstumas, įvairios ryšį trikdančios kliūtys (pavyzdžiui, meteoritai), specifinių antenų svoris (dažnai jos būna per sunkios, kad būtų naudojamos kosminiuose aparatuose), padidinto patikimumo techninė įranga, gedimo atveju galinti pati pasitaisyti arba taisoma pasitelkus nuotolinį tikrąja to žodžio prasme tinklą.
V. Cerfas ir jo kolegos siūlo keletą galimų sprendimų šioms problemoms, vienas iš jų – modifikuoti dabar NASA naudojamų palydovų ryšio įrangą, kad vyriausybinių ir korporatyvinių tinklų IP maršrutizatoriai galėtų būti sujungti su „Ka-band“ dažnio palydovais.
Anot specialistų, kai kurie kosminiai aparatai galėtų veikti kaip interneto maršrutizatoriai, autonomiškai persiųsdami iš tolimojo kosmoso gaunamus duomenų paketus.
NASA taip pat vykdo vėlinimui atsparaus tinklo (DTN, delay-tolerant networking) kūrimo projektą, kuris bus reikalingas IP protokolu paremtoms kosminėms komunikacijų sistemoms. Tokio tinklo mazgai ilgalaikių ryšio vėlinimų atveju saugotų gautą informaciją ir ją toliau siųstų vėl „atsigavus“ tinklui, taip išvengiant galimų duomenų praradimų siunčiant juos iš vieno šaltinio. DTN projektą NASA planuoja parengti iki 2010 m., kad naujoji ryšio įranga ir protokolai galėtų būti išbandyti Tarptautinėje kosminėje stotyje ir į tolimąjį kosmosą paleistuose zonduose.
Paieška archyve
