Informacinių technologijų ir sprendimų panaudojimas Europoje sparčiai žengia ir į sveikatos priežiūros sektorių. Siekiant užtikrinti platesnį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei geresnę paslaugų kokybę pacientams, o sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams –geresnę gydymo kokybę bei veiksmingesnį administravimą, diegiamos e. sveikatos sistemos. Tokia sistema nuo 2005 m. sėkmingai diegiama ir Lietuvoje.
E. sveikatos sistema - tai nauja sveikatos apsaugos, medicininės informatikos ir administracinės veiklos sritis, skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti, operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją internetu ir kitomis skaitmeninėmis technologijomis.
Mūsų šalis pirmoji tarp Baltijos šalių parengė ir sėkmingai įgyvendina Lietuvos e. sveikatos sistemos 2008–2015 metų plėtros strategiją. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus Haroldo Baubino, tai svarbi priemonė tobulinant sveikatos apsaugą ir efektyvus įrankis sparčiai gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą. Skaičiuojama, kad investicijos į e. sveikatą duoda kasmet didėjančią grąžą, kuri po 10 metų tris kartus viršija įdėtas lėšas. O nacionalinė medicininių duomenų bazė leidžia 20 – 30 proc. sumažinti gydymo klaidų.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kurdama vieningą, visą šalį apimančią ir atitinkančią tarptautinius standartus elektroninės sveikatos bei sveikatos priežiūros įrašų sistemą, įgyvendina šiam tikslui pasiekti reikšmingą projektą „E. sveikatos paslaugos".
Šių metų gegužės mėn. Slovėnijoje vykusioje Europos e. sveikatos konferencijoje pristatytas reprezentatyvus bendrovės "Empirica / Ipsus" atliktas Europos šeimos gydytojų nuomonės tyrimas "Kaip Europos šeimos gydytojai naudojasi informacijos ir ryšių technologijomis" parodė, kad Lietuva pagal e. sveikatos paslaugų teikimo galimybes vis dar atsilieka nuo Europos šalių vidurkio.
Lietuvoje, apklausus 263 šeimos gydytojus, paaiškėjo, kad 57 proc. šalies šeimos gydytojų darbo vietoje turi kompiuterį, 51 proc. naudojasi internetu (33 proc. – plačiajuosčiu internetu) ir vos 29 proc. naudojasi kompiuteriu, konsultuodami pacientus.
Tyrimo duomenimis, vidutiniškai apie 87 proc. Europos šeimos gydytojų naudojasi kompiuteriu, 70 proc. naudojasi internetu (48 proc. turi plačiajuostį interneto ryšį), o 66 proc. konsultuoja, naudodamiesi kompiuteriu.
Tyrimas rodo, kad Europoje administracinius pacientų duomenis elektroninėse laikmenose kaupia 80 proc. šeimos gydytojų: iš jų 92 proc. kaupia ir medicininius diagnozių bei gydymo vaistais duomenis, o 35 proc. – rentgenogramas. Naudodamiesi internetu, Europos šeimos gydytojai duomenimis dažnai keičiasi su laboratorijomis (40 proc.), rečiau – su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis (10 proc.). Tarp Europos šeimos gydytojų dar nėra labai paplitęs pacientų konsultavimas el. paštu (4 proc.), nors Danijoje 60 proc. gydytojų susirašinėja su savo pacientais el. laiškais.
Lietuvoje tik 32 proc. šeimos gydytojų elektroninėse laikmenose kaupia administracinius pacientų duomenis. Naudodami kompiuterį, šeimos gydytojai dažniausiai bendrauja su sveikatos priežiūros valdymo institucijomis (29 proc.), draudimo įstaigomis (12,5 proc.) ar laboratorijomis (8 proc.), tačiau retai – su kitais šeimos gydytojais bei sveikatos priežiūros įstaigomis (iki 5 proc.) ir labai retai – su socialinės priežiūros įstaigomis (globos namais) ar vaistinėmis (apie 2 proc.).
Dalis e. sveikatos paslaugų šeimos gydytojų praktikoje kol kas yra taikomos tik kai kuriose Europos šalyse. Pavyzdžiui, nuotolinis stebėjimas, leidžiantis gydytojams nuotoliniu būdu stebėti pacientų ligos raidą ar teikti pagalbą sergantiems lėtinėmis ligomis, taikomas tik Švedijoje (nuotolinio stebėjimo paslaugas teikia 9 proc. gydytojų), Nyderlanduose ir Islandijoje (abiejose šalyse – apie 3 proc.). Su kitomis šalimis pacientų duomenimis keičiamasi taip pat dar retai – tai daro tik 1 proc. Europos šeimos gydytojų, daugiausia Nyderlanduose (5 proc.). E. receptai plačiai naudojami tik trijose valstybėse: Danijoje (97 proc.), Švedijoje (81 proc.) ir Nyderlanduose (71 proc.). Lietuvoje e. receptą planuojama įdiegti iki 2010 m. pabaigos.
Paieška archyve
