Tezė, kad generatyvinio dirbtinio intelekto plitimas išlaisvins įmonių darbuotojų laiką kitam darbui ar kitoms veikloms, kol kas nepasitvirtina statistikos duomenimis. Jie rodo, kad DI diegimas įmonėse lemia didesnį žmonių darbo krūvį ir didesnį darbo intensyvumą.
Asociatyvi DI sugeneruota nuotr.
Tyrimo bendrovės „ActivTrak“ duomenys, kuriuos cituoja „The Wall Street Journal“, rodo, kad tose įmonėse, kurios pradėjo diegti DI, padidėjo darbuotojų atliekamo darbo tankis, greitis ir sudėtingumas. Tyrimas apima 1111 darbdavių ir daugiau nei 443 mln. darbo valandų bei 164 000 darbuotojų. Tyrimo metodika remiasi darbuotojų skaitmeninės veiklos stebėjimu 180 dienų laikotarpiu – tiek prieš, tiek po DI technologijų diegimo pradžios konkrečioje organizacijoje.
Pradėjus naudoti DI įrankius, darbo intensyvumas padidėjo beveik pagal visus veiklos kriterijus. Laikas, skiriamas darbui su el. paštu ir pokalbiais, išaugo daugiau nei dvigubai, o darbo su įmonių programomis intensyvumas padidėjo 94 %. Tuo pačiu laikotarpių, kai darbuotojai gali nepertraukiamai susikoncentruoti į vieną užduotį, dalis vidutiniškai sumažėjo 9 %. Tai rodo prastėjančias darbo sąlygas koncentracijos požiūriu sprendžiant sudėtingus klausimus. Įmonėse, kurios nesiryžo pereiti prie DI, tokių pokyčių nepastebėta.
Tyrimo autorių nuomone, DI diegimas iš pradžių gali šiek tiek atlaisvinti laiko, tačiau jis akimirksniu užpildomas kitu darbu, todėl darbuotojų užduočių vykdymo dažnis tik didėja. Tokie pastebėjimai prastai dera su vizionierių prognozėmis, kurie tikisi, kad DI diegimas galiausiai išlaisvins specialistų laiką ir leis pereiti prie trumpesnės darbo savaitės nepakenkiant ekonomikos efektyvumui. Pavyzdžiui, Elonas Muskas (Elon Musk) anksčiau teigė, kad DI plėtra maždaug po dvidešimties metų daugumai žmonių panaikins būtinybę dirbti tam, kad užsitikrintų materialinę gerovę.
Darbdaviai, jau įdiegę DI verslo procesuose, pažymi, kad didesnis darbo našumas automatiškai skatina atlikti daugiau darbo, o ne atlaisvinti darbuotojų laiką poilsiui. Dėl to darbuotojai ne tik dirba intensyviau, bet ir skiria tam daugiau laiko per dieną. Tyrimo autoriai pažymi, kad darbuotojams tarsi atsiranda „apetitas“ papildomoms užduotims. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali sukelti nuovargio kaupimąsi, klaidų skaičiaus augimą, emocinį perdegimą ir prastesnius darbo rezultatus.
DI agentai taip pat kartais verčia darbuotojus gilintis į niuansus, apie kuriuos anksčiau mažai kas susimąstydavo, ir jų nagrinėjimas žmogui užima papildomo laiko. Vidutiniškai apie 80 % apklaustų darbuotojų šiandien savo darbe naudoja DI, tuo tarpu prieš dvejus metus jų dalis neviršijo 53 %. Tuo pačiu vidutinis laikas, praleidžiamas naudojantis dirbtinio intelekto įrankiais, išaugo net aštuonis kartus. Produktyviausi pasirodė tie darbuotojai, kurie DI naudoja 7–10 % savo darbo laiko, tačiau tokių yra tik apie 3 % viso personalo. Didžioji dalis darbuotojų darbui su DI skiria vos apie 1 % savo laiko.
