Seimo Ekonomikos komitetui vasario 18 d. posėdyje pristatytos Lietuvos dirbtinio intelekto (DI) strategines gairės, kurios turėtų užtikrintų konkurencingą DI plėtrą Lietuvoje 2026–2035 m.
Skaitmeninis suverenitetas ir nacionaliniai interesai tampa neatsiejama dirbtinio intelekto plėtros dalimi. Lietuvai, kaip mažai, bet ambicingai valstybei, DI yra daugiau nei ekonomikos modernizavimo priemonė – tai lietuvių kalbos, kultūrinės tapatybės, demokratijos atsparumo ir nacionalinio saugumo klausimas. Todėl Lietuva tikslingai stiprina kritinius pajėgumus duomenų valdyme, kalbos technologijose, infrastruktūros kūrime bei kibernetinėje ir informacinėje saugoje.
Šios kryptys turi užtikrinti, kad viešosios paslaugos ir valstybės duomenys išliktų patikimi, saugūs ir nepriklausomi nuo globalių ekosistemų, o Lietuvos interesai būtų aiškiai atstovaujami tarptautinėje erdvėje.
Europos Sąjunga siekia tapti pasauline DI lydere, remdamasi dviem principais – pasitikėjimu ir kompetencija. Visų ES iniciatyvų pagrindas yra aiškus ir skaidrus reguliavimas. Dirbtinio intelekto aktas nustato rizikų vertinimu paremtą sistemą, kuri suderina inovacijų skatinimą su saugumu ir pagrindinių teisių apsauga.
2025 m. pristatyti dokumentai „AI Continent Action Plan“ ir „Apply AI Strategy“ numato spartesnį DI diegimą įvairiuose sektoriuose, talentų ugdymą, duomenų ir skaičiavimo infrastruktūros plėtrą bei sklandų DI akto įgyvendinimą. Šių iniciatyvų įgyvendinimui per „Europos horizonto“ ir „Skaitmeninės Europos“ programas kasmet bus skiriama apie 1 mlrd. Eurų. Bendras tikslas – mobilizuoti 20 mlrd. eurų investicijų per skaitmeninį dešimtmetį.
Lietuva aktyviai dalyvauja ES DI iniciatyvose. Vienas svarbiausių projektų – LiTAI centras, tapsiantis vienintele tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse. Bendra projekto vertė sieks 130 mln. eurų. Šis centras stiprins DI technologijų vystymą ir taikymą bei prisidės prie ilgalaikių Lietuvos plėtros tikslų įgyvendinimo.
Numatoma, kad nacionalinės DI vizijos įgyvendinimas bus grindžiamas keturiomis prioritetinėmis kryptimis: žmogų įgalinančiu DI, saugia infrastruktūra ir duomenimis, visuomenei tarnaujančiu DI ir DI kaip ekonomikos varikliu.
Didžiausios pridėtinės vertės tikimasi kibernetinio saugumo ir gynybos, personalizuotos medicinos ir gyvybės mokslų, pažangiosios gamybos ir pramonės automatizacijos, žaliosios energetikos ir tvarumo, viešųjų paslaugų ir išmanios infrastruktūros sektoriuose.
Lietuva renkasi būti valstybe, kuri ne tik diegia ir naudoja DI sprendimus, bet ir juos kuria. Siekiant kryptingo įgyvendinimo, bus rengiamos aiškios nacionalinės DI plėtros gairės, užtikrinančios koordinuotą sprendimų priėmimą, nuoseklų prioritetų formavimą ir pažangos stebėseną.
Tai nuosekli kelionė link 2035 metų vizijos – stiprios, atsparios ir inovatyvios Lietuvos, kurioje dirbtinis intelektas tarnauja žmogui, visuomenei ir valstybei.
