Nors „YouTube“ ir kitos muzikos platformos suteikia prieigą prie milžiniškos dainų pasiūlos, dalis vartotojų naujus kūrinius vis dažniau atranda per algoritmų sudaromas rekomendacijas. Tokia klausymosi praktika gali lemti siauresnį girdimos muzikos spektrą ir mažiau savarankiškų atradimų.
Asociatyvi „Pexels“ nuotr.
Tarptautinės muzikos industrijos organizacijos IFPI atliktas tyrimas atskleidė, kad net vidutiniškai klausydami 20,7 valandos muzikos per savaitę, vartotojai ne visuomet patiria didesnę įvairovę – neretai dominuoja tai, ką rekomenduoja platformų algoritmai.
Klausyti galima skirtingai
Muzikos transliavimo platformos išskiria skirtingus muzikos klausymo būdus: organinį, kai žmogus pats ieško, naršo ir atranda naujus kūrinius, ir algoritminį, kai muzika pasirenkama pagal rekomendacijas ar automatiškai sudarytus grojaraščius.
2020 metų pirminio „Spotify“ tyrimo duomenys rodė, kad žmonės, kurių muzikinis skonis įvairesnis, 25 proc. dažniau renkasi nemokamą platformos versiją. Joje ne visada galima tiksliai pasirinkti, ką klausyti, todėl tokie vartotojai natūraliai klausosi skirtingesnių muzikos žanrų. Tačiau vartotojai, kurie naudojasi mokama versija ir gali laisvai rinktis bet kurią dainą, dažniau renkasi panašius į jiems įprastus žanrus.
Nors šis algoritmo terminas dažnai minimas socialinių tinklų ir muzikos platformų kontekste, jo veikimo principai ne visada aiškūs vartotojams. Algoritmai – tai instrukcijų rinkiniai, leidžiantys sistemoms analizuoti didelius duomenų kiekius ir priimti sprendimus. Muzikos srityje jie vertina vartotojų klausymosi elgseną, žanrų pasirinkimus ir sąveikas su atlikėjais, o remdamiesi šiais duomenimis pateikia personalizuotas rekomendacijas. Dėl to vartotojui išklausius vieną tam tikro stiliaus kūrinį, platforma vėliau linkusi siūlyti panašaus pobūdžio muziką.
„Kai muzika skamba fone ir žmogus klausosi pasyviai, jis gali net nebesusimąstyti, ką iš tiesų girdi. Taip muzika praranda dalį savo vertės, o nepaisant didžiulės pasiūlos, realus muzikinis skonis gali susiaurėti“, – sako Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje.
Tačiau 2025 metų „Spotify“ analizė rodo, kad platforma tobulina savo algoritmų rekomendacijas (angl. contextual bandits) ir bando aktyviai palaikyti turinio įvairovę. Rekomendacijos pritaikomos pagal paros laiką, naudojamą įrenginį, trumpalaikius ir ilgalaikius interesus.
Nuolat kartojamas muzikinis turinys formuoja specifinį skonį
Psichologijoje gerai žinomas pakartotinio susidūrimo efektas (angl. mere exposure) rodo, kad žmogus linkęs labiau mėgti tai, ką dažniau girdi. „MIT“ ir kitų universitetų tyrimai atskleidžia, kad reguliariai klausantis to paties žanro kelias dienas ar savaites iš eilės, jo vertinimas reikšmingai pagerėja. Dėl šios priežasties algoritmų siūlomas nuolatinis panašių kūrinių kartojimas ne tik įtvirtina esamas preferencijas, bet ir gali lemti tai, kad klausytojas natūraliai atsiriboja nuo platesnio muzikos spektro.
Tuo pat metu tinkamai subalansuotos rekomendacijos gali atlikti priešingą funkciją – padėti lengviau priimti naujus stilius, jei jie pateikiami palaipsniui ir atsižvelgiant į klausymosi elgseną.
Moksliniai duomenys taip pat patvirtina, kad muzikinis skonis gali būti lavinamas fiziologiškai. Brazilijos Federalinio Minas Gerais universiteto tyrimai parodė matomus smegenų struktūros ir funkcijų pokyčius po 12–15 mėnesių nuoseklaus muzikos klausymo ar praktikos. Šie rezultatai leidžia teigti, kad ilgalaikis muzikinis įsitraukimas formuoja tiek estetines preferencijas, tiek ir pačios nervų sistemos reakciją į garsą.
Plėsti muzikinį skonį padės kelios taisyklės
Kai kuriems klausytojams įprasta likti savo muzikiniame komforto lauke – tai natūrali ir visiškai suprantama praktika. Vis dėlto tie, kurie siekia praplėsti savo muzikinę patirtį, gali tai daryti keliais paprastais būdais. Vienas iš jų – derinti algoritmų siūlomas rekomendacijas su savarankišku kūrinių paieškos procesu. Ši kombinacija leidžia atrasti muziką, kuri įprastai nepasirodytų automatiškai sudarytuose grojaraščiuose, ir palaipsniui praturtina klausomų žanrų spektrą.
Klausymosi kokybę sustiprina ir tinkama garso įranga. Dainos skambesys gali šiek tiek kisti skirtingoje aplinkoje, tad verta kūrinio klausytis tiek kolonėlę pastačius kambaryje, tiek išnešus į lauką.
Svarbų vaidmenį atlieka ir sąmoningas įsiklausymas, kai muzikai skiriamas dėmesys, o ne leidžiama jai skambėti fone – ši praktika padeda geriau suvokti kūrinio struktūrą, emocinį toną ir atlikimo niuansus, taip formuojant gilesnį ryšį su muzika.
