Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) skyrė 200 eurų administracinę baudą asmeniui, kuris šių metų rugsėjo 2 d. ribojamojoje geografinėje zonoje Vilniaus oro uoste pakėlė droną.
Asociatyvi nuotr.
Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyta, kad UAB „Teltonika“ pasamdytos filmavimo dronu paslaugas teikiančios įmonės atstovas 2025 m. rugsėjo 2 d. teritorijoje, kuri yra URVI12 ribojamojoje 0 m. geografinėje zonoje, skraidino droną aukščiau nei 60 m. nuo žemės paviršiaus.
Tokiais veiksmais buvo pažeista patvirtinta ir su AB „Oro navigacija“ suderinta paraiška, kurioje planuojamas skrydžio aukštis buvo nurodytas iki 60 m. nuo žemės paviršiaus. Nesilaikydamas numatyto ir suderinto paraiškoje skrydžio aukščio nuo žemės paviršiaus, filmavimo paslaugas teikiančios įmonės atstovas padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 393 str. 8 d. Už tai numatyta bauda nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą asmeniui, kuris sutinka su protokole surašytu sprendimu, skiriama pusė ANK straipsnyje nustatytos minimalios baudos. Asmuo su LTSA sprendimu sutiko ir 200 eurų baudą sumokėjo tą pačią dieną.
Dronų naudojimą griežtai reglamentuoja teisės aktai
Kiekvienas, leidžiantis droną privalo atminti, kad jų naudojimą apibrėžia Europos Komisijos reglamentai ir nacionalinės taisyklės. Vykdant skrydžius ypatingai svarbu atsižvelgti į oro erdvės ribojimus: pilotas privalo susipažinti su AB „Oro navigacijos“ pateiktu žemėlapiu dėl draudžiamųjų zonų ir kitų oro erdvės apribojimų.
Bepiločiais orlaiviais draudžiama skraidyti oro uostų ir aerodromų oro eismo zonose, virš strateginės reikšmės objektų, pasienio zonoje ir kitose ribojamose zonose, neturint atitinkamų leidimų.
Norint skristi virš visų Lietuvos tarptautinių oro uostų nustatytose ribojamosiose geografinėse zonose reikia atsižvelgti į konkrečios vietovės apribojimus, t. y. koks yra nustatytas ribojamasis aukštis iki kurio nereikia suderinti paraiškos su “Oro navigacija” dėl skrydžio bepiločių orlaivių sistemų geografinių zonų vertikalių ribų valdomojoje oro erdvėje. Jeigu jo neužtenka, pateikti paraišką ir ją suderinus jau vykdant skrydį griežtai laikytis sutarto maksimalaus aukščio nuo žemės paviršiaus.
Draudžiamose geografinėse zonose galima vykdyti skrydžius tik gavus draudžiamos zonos savininko leidimą. Visai aviacijai draudžiamose zonose reikalingas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų leidimas. Neturint atitinkamų leidimų ar kvalifikacijos bei registracijos pažymėjimų gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Gali būti skiriama bauda, o tam tikrais atvejais gali būti paskirta bauda ir bepiločio orlaivio konfiskavimas.
Net ir turint visus atitinkamus leidimus galioja taisyklė, kad pilotuojamas lėktuvas visuomet turi pirmenybę prieš droną.
Stiprinant Lietuvos oro erdvės apsaugą, Susisiekimo ministerija yra patvirtinusi ribojamųjų zonų tinklą oro erdvėje virš visos Lietuvos teritorijos. Anot susisiekimo ministro Juro Taminsko, šis tinklas suteikia kariuomenei galimybę greitai ir tiksliai reaguoti į oro erdvės pažeidimus, ypač tuos, kuriuos sukelia bepiločiai orlaiviai.
