Gyvename laikais, kai žodis „smart“ tapo beveik privalomu priedėliu kiekvienam daiktui. Išmanieji telefonai, televizoriai, laikrodžiai, buitinė technika, tai viskas turi būti „protinga“, prijungta prie interneto ir nuolat bendraujanti su kitais įrenginiais.
Tačiau vis dažniau pastebimas augantis pasipriešinimas šiam reiškiniui. Atsiranda mada rinktis paprastumą, grįžti prie daiktų, kurie tiesiog veikia, be perteklinių funkcijų ir nuolatinio priminimų srauto.
Žmonės pradeda klausti savęs, ar technologija visada turi būti sudėtinga. Ar tikrai gyvenimas gerėja, kai kiekviena buitinė smulkmena reikalauja programėlių, atnaujinimų ir nuolatinės priežiūros?
Atsakymą vis dažniau diktuoja noras gyventi ramiau, be technologinės įtampos. Tad kyla klausimas, ar išmanumas visada reiškia išmintį? Ir ar tikrai mums būtina, kad kiekvienas daiktas namuose būtų „smart“?
Perdėtas išmanumas
Dar visai neseniai šaldytuvas turėjo vieną paskirtį, tai palaikyti tinkamą maisto temperatūrą. Šiandien kai kurie modeliai turi ekranus, kameras, galimybę užsisakyti produktus internetu ar net žaisti vaizdo žaidimus. Galime pasidaryti net „selfie“ su agurkais, bet ar tikrai to reikia?
Panašiai keičiasi ir kiti daiktai. Televizoriai iš paprastų ekranų virto sudėtingais kompiuteriais, kuriems reikia nuolatinių atnaujinimų. Automobiliuose klasikiniai mygtukai pakeisti liečiamais ekranais, priverčiant vairuotoją spaudyti meniu vien tam, kad įjungtų kondicionierių.
Kai kurie gamintojai netgi slepia funkcijas už papildomų prenumeratų. Visa tai sukelia pavargimą ir ilgesį paprastiems sprendimams. Technologija turėtų palengvinti gyvenimą, o ne jį komplikuoti.
Minimalizmo sugrįžimas
Pastaruoju metu ryškėja vadinamasis „dumb phone“ trendas. Tai ne tik paprastų telefonų atgimimas, bet ir platesnis minimalistinės technologijos judėjimas. Populiarėja vienos funkcijos įrenginiai, tai elektroninės skaityklės be socialinių tinklų, fotoaparatai, kurie tiesiog fotografuoja, laikrodžiai, rodantys laiką be nuolatinio krovimo.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje ar Skandinavijoje, reklamuojami buitiniai prietaisai be „smart“ funkcijų. Tokie įrenginiai pristatomi kaip patvaresni ir patikimesni. Kavos mėgėjai vis dažniau renkasi paprastus aparatus, kurie verda puikų „espresso“ be jokios programėlės ir nereikalauja atnaujinimų.
Šis judėjimas yra ne technologijos atmetimas, o sąmoningas pasirinkimas. Žmonės ieško ramybės, o paprastumas tampa vertybe.
Ar „smart“ visada yra išmintinga?
„Smart everything“ filosofija remiasi prielaida, kad daugiau funkcijų reiškia daugiau patogumo. Tačiau praktika rodo priešingai. Kuo daugiau sudėtingų sprendimų, tuo daugiau galimų gedimų, priklausomybės nuo gamintojo serverių ar nuolatinės būtinybės jungtis prie interneto.
Rezultatas, tai vartotojas tampa priklausomas nuo technologijos vietoj to, kad ji tarnautų jam. Išmanusis šaldytuvas neveikia be gamintojo serverių, išmanioji lemputė neįsijungia be interneto, o dulkių siurblys siunčia namų planą į debesiją.
Minimalizmo kryptis kelia svarbų klausimą, ar technologija tarnauja žmogui, ar žmogus jau tarnauja jai? Galbūt „smart“ verta palikti ten, kur tai būtina? Pavyzdžiui, medicinoje, transporte ar komunikacijoje, o kasdienybėje dažnai pakanka paprasto, patikimo ir ramesnio sprendimo.
