Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) surengtoje konferencijoje „Skaitmeninės tapatybės atributai ir e. parašas – kolegos ar konkurentai?“ viešojo ir privataus sektoriaus atstovai, politikos formuotojai bei skaitmeninių sprendimų kūrėjai aptarė iššūkius, susijusius su siekiu Lietuvos gyventojams pasiūlyti patogias paslaugas, kurios bus prieinamos ES skaitmeninės tapatybės dėklėje/piniginėje (angl. EU Digital Identity Wallet).
Šiuo metu kuriama naujovė leis saugiai, patogiai ir nemokamai valdyti asmens duomenis skaitmeninėje erdvėje ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos Sąjungos šalyse. ES valstybės narės privalės sukurti ir pateikti savo piliečiams skaitmeninės tapatybės dėkles/pinigines, kurios veiks vieningai visoje Europoje. Išmanioji programėlė leis patvirtinti tapatybę internetu ir fizinėse vietose, saugoti dokumentus, tokius kaip vairuotojo pažymėjimas, diplomas ar banko informacija, pasirašyti teisiškai galiojančius elektroninius dokumentus, naudotis paslaugomis ES be papildomų registracijų ar paskyrų kūrimo.
Reglamentas numato, kad nuo 2028 m. visos įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas, privalės priimti duomenis iš dėklės/piniginės, kurioje bus ir elektroninis parašas. Planuojama, kad dėklė/piniginė bus pasiekiama po dvejų metų, tikimasi, kad iki 2030 m. ja naudosis absoliuti dauguma ES šalių gyventojų.
„Naujovė turi būti maksimaliai patogi ir saugi. Jau antrą kartą kartu su ekosistemos dalyviais ieškome sprendimų, kaip užtikrinti patogumą, prieinamumą ir saugumą. Akivaizdu, kad informacijos dar trūksta tiek institucijoms, tiek būsimiems naudotojams, todėl labai svarbu bendrauti ir bendradarbiauti – tik tuomet skaitmeninės tapatybės dėklė/piniginė bus naudinga visiems“, – sako Kristina Mikoliūnienė, RRT tarybos narė.
Anot K. Mikoliūnienės, svarbu, kad dėklėje/piniginėje atsirastų daugiau duomenų, kurie galėtų būti naudojami kasdieniams reikalams tvarkyti, keliaujant užsienyje, patvirtinant savo išsilavinimą ar kompetencijas. Duomenų perdavimas turėtų vykti saugiai, sklandžiai ir itin operatyviai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Paslaugų tiekėjai, dalyvavę konferencijoje, teigia, kad jau yra pasiruošę kurti atskirus dėklės/piniginės atributų segmentus, nepaisant to, kad dar ne visos ES taisyklės yra patvirtintos.
Konferencijos dalyviai akcentavo, kad kuriant paslaugas vartotojams, būtina kuo anksčiau pradėti informuoti apie skaitmeninės tapatybės dėklės/piniginės naudą ir galimybes, kad gyventojai būtų pasiruošę ir drąsiau pradėtų naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.
Šiuo metu Lietuvoje elektroniniu parašu naudojasi 4 iš 10 žmonių. Pasak K. Mikoliūnienės, nors Europos šalių kontekste šie skaičiai atrodo gerai, siekiama, kad skaitmeninėmis paslaugomis naudotųsi dar daugiau gyventojų. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms, kurių Lietuvoje yra apie 600 tūkstančių.
Statistika rodo, kad savo skaitmeninio raštingumo įgūdžius kaip „gerus“ arba „labai gerus“ įvardija 48 proc. 60–69 metų amžiaus žmonių ir vos 26 proc. – nuo 70 metų. Prieš pusantrų metų RRT sukūrė projektą „Nė vienas nėra pamirštas“, kurio pagrindinis tikslas – didinti senjorų skaitmeninę įtrauktį.
