Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kurie sudarys sąlygas Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, kuri įvyks 2025 m. vasario 9 d., ribotą laikotarpį įsigyti nedidelę dalį elektros perdavimo sistemos valdymui reikalingų balansavimo paslaugų iš energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“.
2025-ųjų vasarį Baltijos šalims atsijungus nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos ir pradėjus sinchroniškai veikti su kontinentinės Europos tinklais, Lietuva, Latvija, Estija turės savarankiškai užtikrinti elektros gamybos ir vartojimo balansą tinkluose, pradės veikti bendra Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinka. Efektyviam balansavimo rinkos veikimui yra reikalinga lanksčių įrenginių dalyvavimo galimybė. Kol rinkoje tokie įrenginiai ir pajėgumai dar vystomi, numatoma įsigyti dalį reikalingų balansavimo paslaugų iš „Energy cells“, kuri valdo 200 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemą.
„Siekiant užtikrinti patikimą elektros sistemos veikimą ir sumažinti elektros kainą galutiniams vartotojams, dalį reikalingų balansavimo paslaugų planuojame įsigyti iš „Energy cells“, tuo pačiu užtikrinant, kad bendrovė ir toliau teiktų perdavimo sistemai būtiną izoliuoto darbo rezervo paslaugą. Energijos kaupikliai yra pigiausias ir efektyviausias būdas balansuoti elektros sistemą, todėl nekantriai laukiame, kol rinkoje pradės veikti nauji kaupimo įrenginiai, kurie galės šias paslaugas teikti. Prijungus naujus kaupiklių parkus, balansavimo paslaugų iš „Energy cells“ įsigijimą atitinkama apimtimi mažinsime ir, esant pakankamai pasiūlai rinkoje, paslaugos bus perkamos tik iš nesusijusių rinkos dalyvių“, – sako Donatas Matelionis, „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas.
„Mūsų, kaip paskirtojo energijos kaupimo sistemos operatoriaus, svarbiausias ir pagrindinis tikslas ir toliau išlieka teikti elektros energijos sistemos saugumui būtiną izoliuoto darbo rezervo paslaugą. Projekto įgyvendinimo metu ištestavome ir balansavimui reikalingus funkcionalumus, nes tokie reikalavimai buvo numatyti ir Europos Komisijos sąlygose bei „Litgrid“ išduotose prisijungimo sąlygose. Todėl, įdiegę tam tikrus papildomus valdymo centro funkcionalumus, laikinai galime prisidėti prie balansavimo pajėgumų trūkumo – 40 MW kiekio – padengimo, panaudojant dalį sistemos galios“, – sako „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
Balansavimo paslaugų įsigijimą iš „Energy cells“ numato LR Seimo priimtos Elektros energetikos ir Sinchronizacijos įstatymų pataisos. Galimybė perdavimo sistemos operatoriaus ar su juo susijusių įmonių įrenginiais teikti balansavimo paslaugas numatyta Direktyvoje (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kurioje pažymėta, kad Baltijos valstybės, dažnio valdymo srityje būdamos priklausomos nuo Rusijos sinchroninės zonos, dar negalėjo sukurti savos veikiančios balansavimo rinkos ir susiduria su labai specifiniais iššūkiais organizuodamos balansavimo rinkas. Viena iš būtinų sąlygų stabiliam sinchroniškam sistemos veikimui užtikrinti yra pakankami balansavimo pajėgumų rezervai dažniui reguliuoti. Ši galimybė perdavimo sistemos operatoriaus ar su juo susijusių įmonių įrenginiais teikti balansavimo paslaugasbus pritaikyta ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.
„Energy cells“ paslaugų teikimo tvarką apibrėš priimti įstatymų pakeitimai ir Europos Komisijos sprendimai, taip pat „Litgrid“ ir „Energy cells“ sutartis, kurią derins Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Sutarties tvirtinimas planuojamas sausio mėnesį, ji bus paskelbta viešai. Sutartyje planuojama numatyti, kad „Energy cells“ 2025 metais suteiks 40 MW pajėgumą balansavimo pajėgumų rinkoje, taip pat dalyvaus ir balansavimo energijos rinkoje, kurioje jos pasiūlymas bus pateikiamas aukciono eilės gale, t. y. „Energy cells“ įrenginiai būtų aktyvuojami tik tuomet, kai paslaugų negali suteikti kiti rinkos dalyviai. Balansavimo pajėgumų poreikis 2026 metams bus nustatytas 2025 metų trečiąjį ketvirtį, įvertinant esamą situaciją ir naujų kaupimo įrenginių projektų pažangą.
Pasak D. Matelionio, įvertinus šiuo metu vystomus elektros kaupiklių projektus Lietuvoje, „Energy cells“ balansavimo paslaugos bus reikalingos artimiausius 2 metus, tačiau jau 2026 metais, priklausomai nuo rinkos galimybių, gali būti teikiamos dar mažesne apimtimi.
Iš viso balansavimo pajėgumų rinkos poreikis Baltijos šalyse 2025 metais sieks apie 1500 MW, iš kurių dažnio išlaikymo rezervo (FCR) poreikis sieks 23 MW, automatinio dažnio atkūrimo rezervo (aFRR) – nuo 90 MW iki 120 MW, rankinio dažnio atkūrimo rezervo (mFRR) – nuo 600 MW iki 770MW (reguliavimo aukštyn) ir nuo 370 MW iki 610 MW (reguliavimo žemyn). Baltijos šalių operatorių vertinimu, pačių operatorių turimi balansavimo pajėgumai (įskaitant „Energy cells“) sudarys apie 30 procentų poreikio 2025 metais, apie 70 proc. pajėgumų bus įsigyjama rinkoje.
„Litgrid“ duomenimis šiuo metu Lietuvoje yra vystomi 37 projektai prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos kaupimo įrenginių, kurių galia ir talpa atitinkamai siekia apie 1052 MW ir 2710 MWh.
„Litgrid“ informacija
Paieška archyve
