Pagal Europos Komisijos atlikto šių metų Atvirų duomenų brandos tyrimo rezultatus, mūsų šalis išlieka aukštoje 7-oje vietoje tarp 34 Europos valstybių ir pirmą kartą istorijoje priskiriama aukščiausiai – atvirų duomenų krypčių formuotojų – grupei. Lietuva aplenkė tokias šalis kaip Belgija, Vokietija, Suomija, Nyderlandai, Švedija ir Šveicarija.
„Rezultatai rodo, kad Lietuva eina teisingu keliu stiprindama skaitmeninę valstybę, o atviri duomenys – ypač svarbus ekonomikos pagrindas, šiuo metu sukuriantis apie 1,35 procento BVP. Visose atvirų duomenų brandos tyrimo srityse viršijame Europos Sąjungos vidurkį, tad pagrįstai tikimės ir dirbsime ta kryptimi, kad jau 2026 metais praktinis atvirų duomenų panaudojimas mūsų šalyje pasiektų 1,7 procento BVP“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Europos Komisijos tyrime Lietuva kartu su Estija, Danija, Latvija ir Slovėnija pirmauja tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių atverdamos didelės vertės duomenų rinkinius. Lietuvos atvirų duomenų portale šiuo metu jau skelbiama daugiau nei 200 didelės vertės duomenų rinkinių. Tai stipraus tarpinstitucinio bendradarbiavimo rezultatas, kurį lemia Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros, Valstybės duomenų agentūros, iniciatyvos „Atvirų duomenų klubas“ ir visų institucijų, skatinančių darbuotojų duomenų raštingumą bei atveriančių duomenis visuomenei, bendros pastangos ir indėlis.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje atvirų duomenų panaudojimas yra inovacijų varomoji jėga. Mūsų šalyje didesnė prieiga prie atvirų duomenų skatina mokslinius tyrimus, gerina viešąsias paslaugas ir palengvina šiais duomenimis pagrįstų sprendimų kūrimą įvairiuose sektoriuose.
Tyrime minima, kad Lietuva skatina visuomenės atvirų duomenų raštingumą, daugiausia dėmesio skiria švietimui ir įtraukimui, kad piliečiai suprastų atvirų duomenų naudą.
Europos Komisija taip pat išskyrė tiek viešojo sektoriaus institucijų, tiek ir verslo indėlį stiprinant atvirų duomenų naudojimą. Viešajame sektoriuje priimtais teisės aktais sudarytos galimybės atverti daugiau duomenų, o verslo įsitraukimas didina atvirų duomenų naudojimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose.
Europos atvirų duomenų brandos tyrime vertinama, kiek patobulėjo 4 pagrindinės sritys: atvirų duomenų politika, nacionalinis atvirų duomenų portalas, atvirų duomenų poveikis ir duomenų kokybė.
Šalys pagal duomenų atvėrimo pažangos raidą skirstomos į keturias grupes: krypčių formuotojų, sparčiųjų sekėjų, pasekėjų ir pradedančiųjų.
Lietuva šiemet priskirta krypčių formuotojų grupei, t. y. aukščiausiai įvertintų valstybių grupei. Pernai Lietuva pagal šio tyrimo rezultatus pakilo šešiomis pozicijomis ir užėmė tą pačią 7-ąją vietą tarp 35 šalių.
Šių metų tyrime lyderių pozicijas užima ir krypčių formuotojų grupei taip pat priklauso Prancūzija (1 vieta), Lenkija (2 vieta), Ukraina (3 vieta), Slovakija (4 vieta) ir Airija (5 vieta).
10-ąjį kartą atliekant Europos Komisijos tyrimą vertintos 34 šalys: 27 ES valstybės narės, 3 Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys (Islandija, Norvegija ir Šveicarija) ir 4 ES šalys kandidatės (Bosnija ir Hercegovina, Albanija, Serbija ir Ukraina).
Daugiau informacijos apie Europos atvirų duomenų brandos tyrimą galite rasti Europos duomenų portale.
Paieška archyve
