Su 33 valstybės ir savivaldybių įmonėmis pasirašyti energijos sutaupymo susitarimai jau rodo teigiamus rezultatus, o Energetikos ministerija ir toliau kviečia įmones prisidėti prie ambicingų energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų.
„Iki 2030 m. pabaigos Lietuva siekia sutaupyti ne mažesnį kaip 39,3 TWh suminės galutinės energijos kiekį, kuris gali būti pasiektas nacionalinėmis politikos priemonėmis. Viena iš tokių priemonių yra susitarimai su įmonėmis dėl energijos sutaupymo, o rezultatai rodo, kad ši priemonė turi ženklų poveikį efektyviau vartoti energiją“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Įmonės, įgyvendinusios taupymo priemones, praėjusiais metais bendrai sutaupė apie 27 proc. daugiau energijos nei buvo numatyta susitarimuose – 161,46 GWh. Sutaupytas kiekis yra didesnis, nei patiekiama šilumos Utenos miestui per metus. Didžiausi energijos sutaupymai yra pasiekti energetikos, paslaugų, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose.
2023 m. įmonės AB „Smiltynės perkėla“, VĮ Valstybinių miškų urėdija, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ Registrų centras, UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“, AB „VIAMATIKA“ susitarimuose su Energetikos ministerija nustatytus tikslus viršijo 2 ar daugiau kartų.
Įmonės, siekdamos susitarimuose numatytų tikslų, įgyvendino tiek technines, tiek ir organizacinio pobūdžio bei poveikį darbuotojų elgesiui darančias energijos taupymo priemones: modernizavo patalpų apšvietimą, atnaujino automobilių parką, automatizavo pastato inžinerines sistemas. Taip pat buvo įgyvendinami įmonių veikloje naudojamų technologinių įrenginių modernizavimo, jų darbo optimizavimo veiksmai ir priemonės.
Energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi Europos Sąjungos siekio iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį dalis. Šis siekis Lietuvoje įtvirtintas Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir prisideda ne tik prie 100 proc. klimatui neutralios energijos Lietuvai tikslo pasiekimo, tačiau taip pat didina Lietuvos energetikos sistemos patikimumą, saugumą, o taip pat viešųjų paslaugų ir verslo konkurencingumą.
