Internetu apsiperka kone 9 iš 10 šalies gyventojų: kiek tam išleidžia per mėnesį?

Prekių ar paslaugų internetu per praėjusį pusmetį pirko 85 proc. šalies gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.

Vidutiniškai per mėnesį pirkdami internetu gyventojai išleidžia apie 100 eurų ir, palyginti su situacija prieš trejus metus, mažiau pinigų skiria maisto produktams ar restoranų patiekalams įsigyti.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

„Pandemijos metu susiformavęs įprotis reguliariai apsipirkti internetu įsitvirtino. Nors ribojimų fizinei prekybai nebėra, perkančiųjų internetu skaičius per pastaruosius keletą metų dar šiek tiek išaugo. Tiesa, apsipirkimų dažnis šiek tiek sumažėjo pirkėjams vėl grįžus į tradicines fizinės prekybos vietas“, – sako Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.

Apsipirkimo internetu šuolis buvo fiksuotas 2021 m. per pandemiją, kai reguliariai internete apsiperkančiųjų šalies gyventojų skaičius išaugo apie pusantro karto, palyginti su 2018 m. Per pastaruosius trejus metus perkančiųjų internetu skaičius ūgtelėjo dar maždaug 3 proc.

„Swedbank“ atstovas prognozuoja, kad pirkimas internetu dar plėsis, nes jauniausio amžiaus pirkėjų grupėje iki 25 metų internetu nepirko vienetai, o per visas amžiaus grupes iki 56 metų amžiaus internetu pirko 9 iš 10 gyventojų.

Tik 56-erių ir vyresni gyventojai elektronine prekyba naudojasi gerokai mažiau – per pastarąjį pusmetį pirkę internetu nurodė 64,2 proc.

Pirkę internetu dažniau nurodė vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų apklaustieji, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai.

Per mėnesį interneto pirkiniams išleidžia apie 100 eurų

Pirkdami internetu gyventojai per mėnesį vidutiniškai išleidžia 97 eurus. Per trejus metus vidutinė išlaidų suma sumažėjo 4 proc. Kas trečias gyventojas pirkiniams internetu per mėnesį šiuo metu skiria 51–100 eurų, panašiai tiek – 25–50 eurų, o beveik penktadalis – 101–200 eurų.

„Jauni iki 25 m. amžiaus gyventojai internetu apsiperka beveik be išimčių, tačiau per mėnesį dažniausiai išleidžia iki 100 eurų, už didesnes sumas perka palyginti nedaug. Didesnės išlaidos fiksuojamos ekonomiškai stipresnių, 36–45 m. amžiaus gyventojų grupėje, čia kas dešimtas per mėnesį pirkdamas internetu išleidžia iki 500 eurų ir virš 500 eurų“, – pastebi D.Trumpickas.

Apie 8 proc. gyventojų internetu per mėnesį apsiperka už sumą iki 25 eurų, panašiai tokia dalis gyventojų išleidžia 201–500 eurų. 2 proc. apklaustųjų nurodė, kad apsipirkdami internetu per mėnesį išleidžia daugiau kaip 500 eurų.

26–50 eurų išlaidas perkant internetu dažniau įvardijo didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai, 101–200 eurų sumą – aukštojo išsimokslinimo apklaustieji. Reikšmingų skirtumų tarp lyčių pagal internete pirkiniams išleidžiamas sumas nėra.

Didžiausia dalis gyventojų, 39 proc., internetu perka 3–4 kartus per mėnesį, 25 proc. – kartą per mėnesį, 14 proc. – kartą per 2–3 mėnesius. Tuo metu kelis kartus per savaitę ar kasdien internetu apsiperkančių šalies gyventojų dalis sudaro 16 proc., per pastaruosius trejus metus ji yra šiek tiek sumažėjusi.

Kaip rodo apklausos duomenys, kelis kartus per savaitę internetu dažniau apsiperka 26–35 m. amžiaus, didesnių pajamų respondentai, 3–4 kartus per mėnesį – vidutinių ir didesnių pajamų apklaustieji.

Sumažėjo maisto pirkimai, išaugo – kelionių

Apklausoje akivaizdūs buvusios pandemijos ženklai: jai pasibaigus gerokai sumažėjo maisto produktų ir gėrimų pirkimas internetu, o į viršų šoko lėktuvų, viešbučių, kelionių, renginių, taip pat transporto bilietų pardavimai.

Šiemet maistą ir gėrimus internetu nurodė pirkę 26 proc. apklaustųjų, kai prieš trejus metus tokių buvo 33 proc. Maisto produktus ir gėrimus šiemet internetu dažniau pirko jaunesni respondentai ir didmiesčių gyventojai.

Lėktuvų bilietus, viešbučius ir keliones internetu nurodė pirkę 54 proc. apklaustųjų ir šis skaičius per trejus metus pašoko 17 proc. punktų į viršų, bilietų į renginius pardavimas kilo iki 63 proc. per 26 proc. punktus. Transporto bilietus internetu pirko 46 proc. apklaustųjų – prieš trejus metus jų dalis sudarė 29 proc.

Dažniausiai gyventojai internetu perka drabužius ir avalynę (73 proc.), grožio, sveikatos ir kosmetikos prekes (68 proc.), elektronikos prekes, kompiuterius ir buitinę techniką (63 proc.), bilietus į renginius (63 proc.).

Drabužius, avalynę, ir aksesuarus dažniau perka moterys, grožio, kosmetikos ir sveikatos prekes – taipogi moterys, 26–55 metų ir didžiausių pajamų apklaustieji. Vyrai ir didesnių pajamų respondentai dažniau perka elektronikos prekes, kompiuterius, buitinę techniką, o bilietus į renginius – moterys, aukštesnių pajamų tyrimo dalyviai ir didmiesčių gyventojai.

„Swedbank“ užsakymu reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko balandžio 24–gegužės 6 dienomis. Apklausti 1009 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.