Programišių įvykdytų nusikaltimų sumažėjo, tačiau padaryta žala pernai viršijo pusantro milijono eurų. Nacionalinio kibernetinio saugumo centras tvirtina, kad nusikaltėliai savo tikslų pasiekia dėl vartotojų klaidų. Policija įspėja, kad metas ruoštis naujai apgavysčių bangai, kai sukčiai pradės naudotis dirbtiniu intelektu.
Itin įžūlią ataką pernai gruodį patyrė Vilniaus rajono savivaldybė – nusikaltėliai pasiekė savivaldybės duomenų bazes, staiga jos tapo neprieinamos pačiai savivaldybei ir vartotojams. Buvo sutrikdytas socialinių ir kitų išmokų mokėjimas. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Liudas Ališauskas sako – programišiai taiko jau žinomas priemones, naujo braižo nedaug, o daugiausia žalos padaroma dėl vartotojų neatsakingumo.
„Nusikaltėliai pasiekė tikslų vis dėlto dėl nepakankamo mūsų saugojimosi. Tiek organizacinių, tiek techninių rizikos valdymo priemonių dar stokojame diegtis. Ataskaitoje pateikiami skaičiai [rodo], kad situacija pagerėjo, bet vienok dar turime kur pasitempti“, – pastebi L. Ališauskas.
Jei programišių padarytą žalą padalytume visiems šalies gyventojams, tada kiekvienam mūsų per metus tektų atsisakyti kelių šimtų eurų. Tiesa, pastaruoju metu kibernetinių nusikaltimų žala mažėja.
„2023 metais bendra žala vartotojams buvo padaryta 1, 6 mln., skaičiuojant tiktai tokio tipo nusikaltimus, kai 2022 metais buvo 1,9 mln. [eurų]. Tai vienam gyventojui, vienam vartotojui patiriama žala yra mažėjanti – nuo 550 iki 300 eurų“, – teigia Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas Darius Kuliešius.
Policija sako – tik laiko klausimas kada nusikaltėliai įvaldys ir dirbtinio intelekto galimybes ir jas taikys darydami nusikaltimus. Teisėsaugininkai įspėja, kad dabar akylai saugoti reikia ne tik asmens duomenis ar dokumentus, metas susirūpinti ir balso ar atvaizdo saugumu.
„Pradžioj gaunat skambutį, o dirbtiniam intelektui reikalingas jūsų balsas, kad paskui konstruotų sakinius. Tai tikėtina, kad tai ateis kažkada į Lietuvą. Tai reikėtų pasiruošti tai grėsmei, kad „Alio, mama“ [sukčiavimo būdas] gali keistis šiek tiek. Jis bus realistiškesnis. Tam reikėtų pasiruošt ir žinoti maždaug“, – pabrėžia policijos atstovas Radutis Žilinskas.
Nuo kitų metų į kibernetinio saugumo infrastruktūrą įsilies ir kariuomenė. Krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė tikina, kad kariuomenės ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro veikla nesidubliuos.
„Visos modernios kariuomenės tai jau turi. Tai mes neatsiliekame ir tam, kad pilnumoj būtų išlaikyta mūsų struktūra kaip ir bet kokios modernios kariuomenės, tam ir sukuriamas kibernetinės gynybos pajėgumas“, – aiškina ji.
Daugiausiai skaitmeninių incidentų fiksuota vasarą – pikas pasiektas liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Programišiai buvo ypač aktyvūs Vilniuje vykstant NATO viršūnių susitikimui.
Paieška archyve
