Rusijos „Kosmos 2499“ kosminis palydovas subyrėjo sausio 3 d. naktį, pranešė JAV kosmoso pajėgų 18-oji kosminės gynybos eskadrilė (18 SDS), kuri stebi žmogaus sukurtus objektus orbitoje.
Neseniai tviteryje paskelbtame pranešime kosmoso pajėgos pranešė, kad šiuo metu stebi 85 atskiras nuolaužas 1169 km aukštyje. Palydovo skilimo priežastis kol kas nežinoma, rašo „Space“.
Tokiame dideliame aukštyje prireiks dešimtmečių, kol nuolaužos deorbitalizuosis ir sudegs Žemės atmosferoje.
Tai jau antrasis nesėkmingas „Kosmos 2499“ įvykis. Pirmasis suvyrėjimas įvyko 2021 m. spalio 23 d., teigė Jonathanas McDowellis, Harvardo-Smitsono astrofizikos centro astronomas, kuris taip pat stebi kosmines šiukšles. Šio įvykio metu susidarė 22 nuolaužos.
2014 m. gegužės 23 d. Rusija tyliai paleido „Kosmos 2499“. Tačiau sekimas parodė, kad palydovas atliko neįprastus manevrus, todėl kai kurie spėliojo, kad tai gali būti eksperimentinis priešpalydovinis ginklas.
Tuo tarpu kiti manė, kad „Kosmos 2499“ ir „Kosmos 2491“ – iš pažiūros panašus objektas, kuris į Žemės orbitą buvo iškeltas 2013 m. gruodį – bandė technologijas, kurios galėtų leisti kosminiams aparatams persekioti ir galbūt net išjungti kitus palydovus.
Tačiau oficialioje Maskvos fizikos ir technologijų instituto interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje nurodyta, kad palydovas buvo skirtas eksperimentiniams plazminiams varantiesiems varikliams ir jonų varikliams išbandyti.
Manoma, kad tiek pirmąjį, tiek antrąjį palydovų subyrėjimus sukėlė šios varomosios sistemos sprogimas. Komercinė žemos Žemės orbitos žemėlapių sudarymo ir sekimo paslaugų teikėja „LeoLabs, Inc.“ taip pat tviteryje pranešė apie dabartinę situaciją, teigdama, kad jų analizė rodo, jog tai buvo mažo intensyvumo sprogimas, „dėl nuolaužų debesies asimetrijos, fragmentams suteikto greičio dydžio ir žinomo energetinio šaltinio laive (t. y. varomosios sistemos)“, rašo „Science Alert“.
Bendrovė „LeoLabs“ teigė, kad 2020 m. sprogo kitas identiškas erdvėlaivis „Kosmos 2491“, ir tas įvykis buvo priskirtas varomosios sistemos sprogimui.
Europos kosmoso agentūros duomenimis, aplink mūsų planetą skrieja apie 36 500 bent 10 cm pločio kosminių šiukšlių. Taip pat Žemės orbitoje greičiausiai yra daugiau nei 130 mln. bent 1 milimetro skersmens objektų.
Net ir mažesnio dydžio skeveldros gali padaryti žalos palydovams ir kitiems kosminiams laivams, nes orbitoje esantys objektai juda labai greitai. Pavyzdžiui, Tarptautinė kosminė stotis, kurios vidutinis orbitos aukštis yra apie 400 km, aplink planetą skrieja maždaug 28 000 km/val greičiu.
Paieška archyve
