Informatikos ir informatinio mąstymo konkursas „Bebras“ šiemet mini veiklos dvidešimtmetį – konkursas kasmet rengiamas nuo 2004-ųjų. Per šį laiką Lietuvoje sukurtas konkursas tapo pasaulyje žinomu – vyksta 68 valstybėse su milijonais mokinių kasmet.
Pernai ir Lietuvoje pasiektas rekordas – konkurse dalyvavo daugiau nei 54 tūkst. mokinių. Jame geriausiai užduotis išsprendę dalyviai jau šį savaitgalį susirems II-ajame konkurso etape.
„Bebras“ yra integruotas informatinio ugdymo modelis, kurio tikslas – populiarinti informatikos mokslą ir skatinti informatinį mąstymą (angl. Computational thinking) ne tik tarp įvairaus amžiaus mokinių, bet ir tarp mokytojų bei visuomenėje.
Pagrindinis konkurso etapas visame pasaulyje kasmet vyksta lapkričio mėnesį. Bet nuo 2016 m. vasario mėnesį Lietuvoje pradėtas rengti ir antrasis etapas, kuriame varžosi pirmajame geriausiai pasirodę 9–12 kl. klasių mokiniai. Šį savaitgalį jis vyks jau 8-ąjį kartą.
„Daugiau nei 2000 vyresnių klasių mokinių nuotoliniu būdu kviečiami sudalyvauti „Bebro“ II etape ir išspręsti 15 užduočių. Šios užduotys ypatingos tuo, kad iš pirmo žvilgsnio neatrodo susijusios su informatikos mokslu, tačiau reikia loginio mąstymo ir po įvairiomis trumpomis istorijos slepiasi algoritmai, programavimo konceptai ir pan.“, – sako dr. Gabrielė Stupurienė, Vilniaus universiteto mokslo darbuotoja, daugiau nei 10 metų savanoriaujanti organizuojant konkursą Lietuvoje.
Praėję metai – rekordiniai, šie – jubiliejiniai
Šiemet lapkričio 6–10 dienomis vyksiantis pagrindinis „Bebro“ etapas bus 20-asis konkurso istorijoje – kasmet jis rengiamas jau nuo 2004-ųjų.
„Galime didžiuotis, kad per šiuos metus būtent Lietuvoje sukurta informatikos mokymo metodika tiek išpopuliarėjo, kad šiandien taikoma 68 valstybėse ir kasmet jų skaičius tik auga. O prie jos tobulinimo prisideda žinomiausi pasaulio universitetai ir verslai. Taip pat svarbu, kad kasmet konkurse dalyvauja vis daugiau mergaičių – pernai jų buvo net 47 proc. visų dalyvių. Tai leidžia toliau griauti mitą apie informatikos mokslo nepatrauklumą mergaitėms“, – sako dr. G. Stupurienė.
Jau ne vienerius metus iš eilės kasmet konkurse dalyvauja milijonai jaunuolių, tačiau praėję metai buvo rekordiniai – 51 valstybėje dalyvavo 3,1 mln. mokinių, o vien Lietuvoje – 54 tūkst. iš 469 mokyklų. Net 47 proc. (25,6 tūkst.) Lietuvoje dalyvavusių mokinių buvo mergaitės.
Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje šiais mokslo metais mokosi apie 341 tūkst. jaunuolių, tad „Bebre“ dalyvavo maždaug 16 proc. visų Lietuvos mokinių.
Remia mokslo ir technologijų gigantės
„Bebro“ edukacines veiklas savo šalyse įgyvendina tokios aukštosios mokyklos kaip Oksfordo universitetas, Masačusetso technologijų institutas, Vaterlo universitetas ir daugelis kitų. Lietuvoje konkursą organizuoja Vilniaus universitetas, kurio Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė Valentina Dagienė yra „Bebro“ idėjos autorė.
Bet palaikymo „Bebro“ konkursas sulaukia ir iš žinomiausių pasaulio verslų – 2017 metais Jungtinėje Karalystėje konkursą nusprendė paremti JAV technologijų milžinė „Google“. Taip pat, 2020 metais „Google” skyrė dotaciją „Bebro“ organizatoriams Indonezijoje. Organizatorių teigimu, tokia parama svarbi ne tik finansiškai, bet ir idėjine prasme.
„Kai tokio žinomumo kompanijos nusprendžia palaikyti ir prisidėti prie konkurso, tai, pirmiausia, tam tikras kokybės rodiklis. Taip tarsi patvirtinama, kad konkurso metu skatiname ir mokome to, kas ateityje bus naudinga net didžiausiems pasaulio darbdaviams“, – sako G. Stupurienė.
Lietuvoje technologijų bendrovės taip pat tapo konkurso rėmėjomis. Viena jų – pasaulinė kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“, praėjusių metų balandį kartu su „Nord Security“ tapusi antruoju Lietuvos vienaragiu.
„Pasaulyje pastebimus rezultatus sukurti padeda ne kas kitas, o žmonės – talentingi savo srities specialistai. Remdami tokius konkursus kaip „Bebras“ prisidedame prie talentų ugdymo, kurie be jokios abejonės ateityje kurs pasaulinio lygio technologinius sprendimus“, – sako Simona Lubytė, „Surfshark“ atstovė žiniasklaidai.
Paieška archyve
