Lietuvoje kuriamas atvirų duomenų portalas, kuriame kiekvienas gyventojas gali analizuoti viešojo sektoriaus institucijų pateikiamus duomenis apie infrastruktūros projektų vykdymą, aplinkos taršą, sveikatos įstaigas, darbuotojų darbo užmokestį, sudarytas viešųjų pirkimų sutartis ir kita. Duomenų atvėrimo naudą Susisiekimo ministerija pristatė renginyje „#AtviriDuomenys – proveržis susisiekimo sektoriuje“, skirtame visuomenei, akademinei bendruomenei ir verslui aptarti susisiekimo sektoriaus viešo duomenų atvėrimo svarbą, kuriant inovatyvius ir kasdienį gyvenimą lengvinančius sprendimus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos atvirų duomenų portalas – vieningas prieigos taškas prie visų šalyje atvertų duomenų rinkinių. Čia turimus duomenų rinkinius pateikia 150 skirtingų šalies organizacijų. Atvirų duomenų portale yra užsiregistravusios ir Susisiekimo ministerijos įmonės ir įstaigos, atvėrusios 25 rinkinius, ruošiančios dar 48 naujus. Ši sistema sudaro technologines galimybes vartotojams pateikiamuose duomenų rinkiniuose ieškoti juos dominančios informacijos.
„Duomenų atvėrimas visuomenei skatina inovacijas, naujų verslų atsiradimą, mokslinių tyrimų plėtrą. Geras pavyzdys, kaip atveriami duomenys ir jie panaudojami visuomenės poreikiams, būsimiems sprendimams priimti bei projektams įgyvendinti gali būti elektromobilių įkrovimo prieigų infrastruktūrai plėsti ir koordinuoti skirtas žemėlapis, kurį ministerija pristatė šių metų gegužę“, – antradienį Susisiekimo ministerijos surengtame atvirų duomenų pristatyme kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Susisiekimo ministerija visuomenei atvėrė darbuotojų vidutinio mėnesinio nustatyto darbo užmokesčio duomenis, informaciją apie asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimą, dokumentų valdymo sistemos, projektinės veiklos duomenis. Pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikia laivų apsilankymų uoste informaciją. Vidaus vandens kelių direkcija – apie valstybinės reikšmės ir eksploatuojamus vidaus vandenų kelius, e-navigacinių žemėlapių informaciją.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dalijasi duomenimis apie valstybinės reikšmės kelių tinklą, eismo ribojimus, dangas, dviračių ir pėsčiųjų takus, kelių oro sąlygas, ženklus, apšvietimą.
Gyventojai jau dabar gali naudotis patogiais žemėlapiais, planuotis savo keliones dviračiu, automobiliu ar elektromobiliu, matyti elektromobilių įkrovos stotelių išdėstymą, greičio kontrolės priemones, apmokestintų kelių ruožų duomenis.
Europiniame atvirų duomenų kontekste Lietuva nuo 2020 m. padarė didelę pažangą – iš sąrašo apačios šoktelėjo iki 14 vietos tarp 27 Europos Sąjungos šalių. Susisiekimo ministro teigimu, šį rodiklį Lietuvai būtina pagerinti.
Nepaisant to, kad Lietuvos viešasis sektorius yra įpareigotas atverti duomenis, viešojo ir privataus sektoriaus atstovų ir mokslo bendruomenės diskusijų metu buvo akcentuojama, jog procesas galėtų vykti greičiau.
„Nors Lietuvos institucijos atveria duomenis, norėtųsi girdėti daugiau duomenų panaudojimo sėkmės istorijų. Atviri duomenys gali sukurti didesnę konkurenciją. Įvairūs šaltiniai rodo, kad, esant didesnei konkurencijai, kokybė gerėja, o kainos mažėja 10–20 proc. Kitas aspektas, jeigu norime naudoti duomenis ir sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę kaip institucija, organizacija – svarbu įgyvendinti ir tokias iniciatyvas kaip „Civic Tech“, panaudoti įvairius technologinius sprendimus, remiantis atvirais duomenimis, kad ir piliečiai galėtų įsitraukti į sprendimų priėmimą“, – teigė „Transparency International“ iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė.
Sukaupta patirtimi atveriant duomenis dalinosi LAKD Intelektinių transporto sistemų skyriaus vadovas Laurynas Ivinskis. Pasak L. Ivinskio, motyvacija atverti duomenis pirmiausia prasideda įstaigos viduje.
„Motyvacija atėjo iš vidaus: gaudami daug tiesioginių užklausų, nuspendėme išraukti duomenis ir juos pateikti viešai. Tai pirmiausia buvo žmonių darbo efektyvinimo priemonė, kuri pasiteisino – mūsų atvirais duomenimis kurtų žemėlapių panaudojamumas išties didelis. Lietuvos atvirų duomenų portale esame atvėrę 15 duomenų rinkinių, kuriuos pasiėmę interesantai, remdamiesi jais, gali atlikti tam tikrus sprendimus. Šioje sistemoje gerai tai, kad gali gauti naudotojų poreikį, sužinoti, kas aktualu ir, į tai atsižvelgus, įdėti papildomus duomenis“, – kalbėjo LAKD atstovas.
Pagal realią eismo padėtį vairuotojai galėtų rinktis alternatyvius maršrutus, taupyti laiką, išvengdami spūsčių. O tai lemia mažesnius išmetamųjų dujų kiekius, vadinasi, švaresnį orą, kuriuo kvėpuojame kiekvieną dieną.
Verslui tokia informacija taip pat naudinga priimant informacija paremtus sprendimus, vedančius į naujas mobiliąsias programėles ir produktus, įsirengiant parduotuves prie judriausių pėsčiųjų srautų ar automobilių arterijų.
„Įsivaizduokime viziją, kaip mūsų šalis galėtų atrodyti po kelerių metų – inovatyvūs mobilumo sprendimai ir realaus laiko navigacijos sistemos padeda išvengti eismo spūsčių. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos mastu galima sutaupyti iki 730 mln. valandų laiko kelionėse. Išreiškus darbo sąnaudomis, tai gali sudaryti iki 20 mlrd. Eurų. Realaus laiko pranešimai apie traukinių, autobusų vėlavimą padeda sutaupyti 27 mln. darbo valandų, kurias galime praleisti prasmingiau. Nauji verslai atsiranda iš duomenimis grįstų sprendimų, žinant potencialių klientų srautus vienoje ar kitoje lokacijoje. Ši vizija bus reali tada, jeigu šiandien pradėsime veikti kartu“, – renginyje pabrėžė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Paieška archyve
