Naujai įkurta Lietuvos vandenilio platforma per pirmuosius veiklos metus pritraukė daugiau nei dvigubai naujų narių ir šiuo metu vienija 45 organizacijas. Energetikos ministerija bei kitos dokumentą pasirašiusios šalys įsipareigojo bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios jau dabar yra ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
„Vandenilio dujos turi potencialo būti panaudojamos pramonėje, transporto sektoriuje, elektros energijos gamybai arba šildymui. Jau dabar Lietuvos pramonė naudoja didelius kiekius vandenilio, kuris gaminamas iš gamtinių dujų nesugaudant CO2. Šio vandenilio pakeitimas „žaliuoju“ ateityje yra neišvengiamas. Lietuva turės pakeisti savo transporto parką, pertvarkyti taršias pramonės įmones, taigi vandenilis ateityje vaidins labai svarbų vaidmenį. Pasirengimas šiems pokyčiams yra viena svarbiausių diskusijų temų platformos darbo grupėse“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Pasak viceministrės, Lietuva galėtų išnaudoti sukauptas vandenilio dujas elektros gamybai, kai jos negamina atsinaujinantys energijos šaltiniai, arba šildymui, pakeičiant gamtines dujas.
Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 metų siekiant Europos Sąjungos (ES) klimatui neutralios ekonomikos. ES strategijoje numatyta, kad 2025-2030 m. vandenilis turi tapti integruotos energetikos sistemos dalimi, dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius. Įgyvendinant šiuos tikslus, planuojama įrengti iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizerių ir pagaminti iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio.
Per pastaruosius metus vyko vadinamasis projekto brendimo procesas – prie vandenilio platformos prisijungė daugiau nei dvigubai narių, buvo steigiamos įvairių sektorių darbo grupės, vyko jų posėdžiai ir pranešimų pristatymai iš Energetikos ministerijos bei kitų suinteresuotų šalių pusės.
Vis dėl to ekspertai sako, kad didysis projekto uždavinys dar laukia priešaky, įgyvendinant pagrindinį platformos tikslą – dalyvauti formuojant nacionalinę, regioninę ir ES politiką bei tikslus, įskaitant vandenilio plėtros Lietuvoje gairių ir veiksmų plano parengimą. Taip pat identifikuoti prioritetines vandenilio technologijų plėtros kryptis Lietuvoje bei jų potencialą, pasitelkiant Lietuvos ir užsienio ekspertus. 2022 m. pradžioje su platformos nariais bus konsultuojamasi dėl nacionalinės vandenilio sektoriaus plėtros gairių, o jų įgyvendinimo veiksmų planą ketinama parengti iki pavasario.
Kitos Europos šalys intensyviai atnaujina energetikos infrastruktūrą, siekiant pritaikyti ją vandenilio dujų naudojimui. Vandenilio plėtros gairės padės priimti pagrįstus sprendimus dėl valstybės investicijų į vandenilio vertės grandinę ir greičiau vystyti didelę pridėtinę vertę sukursiantį vandenilio sektorių Lietuvoje.
Žaliojo vandenilio gamyba ir pritaikymas energetikoje, transporte bei pramonėje yra vienas perspektyviausių klimato kaitos problemos sprendimo būdų. Be to, šių technologijų plėtra Lietuvoje atveria galimybes vystant vietinę generaciją iš atsinaujinančių šaltinių bei prisideda prie nacionalinės energetinės nepriklausomybės įgyvendinimo.
