Taikomos priemonės pasiteisina, o naujausia gyventojų apklausa patvirtina, kad mažėja visuomenės atlaidumas pažeidėjams – asmens duomenų apsauga rūpi vis daugiau.
Siekiant pažangos duomenų apsaugos srityje, buvo sukurta nemokama mobilioji programėlė „ADA gidas“, kurioje visuomenei suteikiama galimybė anonimiškai Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją informuoti apie galimus pažeidimus, netinkamo asmens duomenų tvarkymo atvejus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Veiksmingą asmens duomenų tvarkymą padėjo užtikrinti ES projektas „Solving Privacy Paradox”, skirtas skatinti visuomenės informuotumą, kompetencijų didinimą bei aukštus asmens duomenų apsaugos standartus. Projekto veiklos, skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, startuoliams, sveikatos priežiūros sektoriui, žiniasklaidai, vyresnio amžiaus žmonėms, jaunimui, leido pasiekti didesnio proveržio šioje srityje.
Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, pamatinės žmogaus vertybės – privatumas ir duomenų apsauga – mūsų šalyje turi būtų gerbiamos vis labiau.
„Turime nuolat reaguoti į besikeičiančius visuomenės bei verslo poreikius, technologinių naujovių plėtrą, tačiau pažangos akivaizdoje siekti ir aukščiausių žmogaus teisių viršenybės užtikrinimo standartų, – teigia E. Dobrovolska. – Pozityviai nuteikia ir tyrimo rezultatai, bylojantys, kad Lietuvos gyventojai duomenų apsaugos sritį išmano vis geriau, o daugiau kaip pusė jų reikalautų pažeidėjo atsakomybės. Ši tendencija rodo, kad Lietuva seka Europos šalių pavyzdžiu, žmonės yra geriau informuojami ir dažniau naudojasi teisiniais įrankiais”.
Naujausi visuomenės apklausos duomenys rodo, kad net 81 proc. gyventojų nurodė, jog jiems svarbu, kas, kaip ir kokius jų asmens duomenis tvarko. Labiausiai privačia informacija apklaustieji nurodė asmens kodą (71 proc.), pirštų atspaudus (70 proc.), sveikatos duomenis (41 proc.) bei pajamas (38 proc.).
Tyrimas atskleidžia, jog šalies gyventojų pakantumas pažeidėjams mažėja. 13 proc. gyventojų teigia, kad per pastaruosius metus jiems teko susidurti su neteisėtu jų asmens duomenų tvarkymu, o susidūrę su pažeidimu, 54 proc. respondentų norėtų, kad pažeidėjas būtų nubaustas. 2019 m. šis rodiklis siekė 36 proc.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veikla yra žinoma 65 proc. respondentų. Apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) žino 73 proc. apklaustųjų, iš jų 20 proc. su šiuo dokumentu yra susipažinę. Gyventojų BDAR žinomumo pokytis pastaraisiais metais nuosekliai didėja: 2018 m. jis sudarė 71 proc., 2019 m. – 72 proc.
