Šiandien Europos Komisija siūlo modernizuoti su baterijomis susijusius ES teisės aktus, įgyvendindama savo pirmąją iniciatyvą iš naujajame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane nustatytų veiksmų. Tvaresnės per visą jų gyvavimo ciklą baterijos yra labai svarbios siekiant Europos žaliojo kurso tikslų ir padeda įgyvendinti jame nustatytą nulinės taršos tikslą. Jos skatina konkurencingą tvarumą ir yra būtinos tvariam transportui ir švariai energijai, taip pat siekiant neutralizuoti poveikį klimatui iki 2050 m.
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Šiuo novatorišku ES pasiūlymu dėl tvarių baterijų suteikiame pirmą didelį postūmį žiedinės ekonomikos link pagal mūsų naująjį Žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Baterijos yra labai svarbios svarbiausiems mūsų ekonomikos ir visuomenės sektoriams, pavyzdžiui, susisiekimo, energetikos ir ryšių. Šis į ateitį orientuotas teisėkūros priemonių rinkinys padidins baterijų tvarumą kiekviename jų gyvavimo ciklo etape. Baterijose yra daug vertingų medžiagų, todėl norime užtikrinti, kad nė viena baterija nebūtų išmetama. Baterijų tvarumas turi didėti kartu su didėjančiu jų skaičiumi ES rinkoje.“
Europos Komisija siūlo tokias priemones kaip draudimas naudoti baterijas, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kadmio, taip pat siūlo griežtinti įpareigojimus dėl atskiro baterijų atliekų surinkimo - dabartinis 45 proc. surinkimo rodiklis 2025 m. turėtų padidėti iki 65 proc., o 2030 m. – iki 70 proc., kad ekonomika neprarastų namuose naudojamų baterijų medžiagų. Kitos baterijos – pramoninės, automobilių arba elektra varomų transporto priemonių – turėtų būti surenkamos visos. Visos surinktos baterijos turi būti perdirbtos ir turi būti pasiektas aukštas išgavos lygis, visų pirma vertingų medžiagų, pvz., kobalto, ličio, nikelio ir švino.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. Europos Sąjungos rinkai pateiktos įkraunamosios pramoninės ir elektromobilių baterijos su vidine saugykla turės turėti anglies pėdsako deklaraciją. Nuo 2026 m. sausio 1 d. šios baterijos turės būti paženklintos anglies dioksido intensyvumo klasės ženklu, o nuo 2027 m. liepos 1 d. jos turės atitikti didžiausio anglies pėdsako ribines vertes.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. pramoninių ir elektromobilių baterijų su vidine saugykla atveju turės būti nurodytas jose esantis perdirbto kobalto, švino, ličio ir nikelio kiekis. Nuo 2030 m. sausio 1 d. šiose baterijose turės būti minimalus perdirbtų medžiagų kiekis (12 % kobalto; 85 % švino, 4 % ličio ir 4 % nikelio). Nuo 2035 m. sausio 1 d. šis kiekis dar labiau padidėtų (20 % kobalto, 10 % ličio ir 12 % nikelio).
Europos Komisija siūlo toliau plėtoti dabartinį baterijų išmontavimo reikalavimą, pagal kurį gamintojai privalo projektuoti prietaisus taip, kad baterijų atliekas iš prietaisų būtų galima lengvai išimti. Ji taip pat siūlo naują nuostatą dėl pakeičiamumo – pakeitus baterijas prietaisai turi toliau veikti.
Šiuo metu baterijos ir baterijų atliekos reglamentuojamos ES lygmeniu pagal 2006 m. Baterijų direktyvą (2006/66/EB). Sistemą būtina modernizuoti dėl pasikeitusių socialinių ir ekonominių sąlygų, technologinės plėtros, rinkų ir baterijų naudojimo. Baterijų paklausa sparčiai didėja ir numatoma, kad iki 2030 m. ji išaugs 14 kartų. Tai daugiausia lemia elektra varomas transportas, todėl ši rinka tampa vis labiau strateginė pasaulio lygmeniu. Toks eksponentinis baterijų paklausos augimas visame pasaulyje atitinkamai padidins žaliavų paklausą, todėl reikės kuo labiau sumažinti jų poveikį aplinkai.
Paieška archyve
