Ščecine (Szczecin, Lenkija) pasirašyta bendra ketinimų deklaracija dėl bendradarbiavimo jūrinio vėjo Baltijos jūroje plėtros srityje. Deklaraciją pasirašė Europos Komisija ir aštuonios šalys – Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Danija, Švedija, Suomija ir Vokietija.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Šiandien dvigubai pozityvi žinia visam regionui. Pirma, sutarėme bendradarbiauti jūrinio vėjo plėtroje tarp Baltijos regiono valstybių. Antra, džiugu, kad Baltijos energijos rinkos jungčių planas (BEMIP) šiandien įgavo naują impulsą, nes siekiant spartesnio ir efektyvesnio bendradarbiavimo šioje srityje buvo pasirinkta ši platforma. Džiugu, kad nuo jungčių ir rinkų integracijos natūraliai pereiname prie jūrinio vėjo plėtros, nes be šios energetikos rūšies klimatui neutrali ekonomika yra tiesiog neįmanoma“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Deklaraciją pasirašiusios šalys sutarė siekti bendradarbiauti didinant jūrinio vėjo elektros energijos gamybos pajėgumus ir gerinant perdavimo sistemos infrastruktūrą Baltijos jūroje, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tvarią, aplinkai draugišką, konkurencingą ir ekonomiškai efektyviausią jūrinio vėjo plėtrą.
Bus siekiama stiprinti politinę, ekonominę ir technologinę regiono integraciją per intensyvesnį bendrą darbą jūrinio vėjo srityje. Taip pat visos pusės sutarė, kad turi būti plėtojami komerciškai perspektyvūs jūrinio vėjo projektai Baltijos jūroje.
Susitarime teigiama, kad šalys sieks bendradarbiauti užtikrinant, kad investuotojams į jūrinį vėją būtų sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos ir prieiga prie rinkos.
Taip pat šalys sutarė skatinti perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą planuojant jūrinio vėjo projektų infrastruktūrą tiek jūroje, tiek, esant poreikiui, sausumoje. Tai prisidėtų prie saugesnės ir ekonomiškai labiau pagrįstos jūrinio vėjo integracijos.
Bendradarbiavimui jūrinio vėjo srityje bus naudojamas Baltijos energijos rinkos jungčių plano formatas (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP). Šiame formate bus sukurta darbo grupė, kuri turėtų pradėti darbą kuo greičiau.
Jūrinio vėjo plėtra tampa ypač svarbi ES siekiant klimato neutralumo tikslų 2050 m. Kaip numatyta Paryžiaus susitarime, Europos Žaliajame susitarime, nacionaliniuose energetikos ir klimato kaitos planuose elektros energijos gamybos iš jūrinio vėjo augimas ateinančiais dešimtmečiais bus ženklus. Planuojama, kad iki 2050 m. ES jūrinio vėjo projektų instaliuota galia išaugs mažiausiai 20 kartų ir pasieks 12 GW. Vien Baltijos jūroje vėjo potencialas siekia 93 GW.
Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje taip pat yra numatyta jūrinio vėjo Baltijos jūroje plėtra, siekiant ambicingų atsinaujinančios energetikos tikslų. 2050 m. visą elektros energijos poreikį Lietuva pasigamins pati iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Šiuo metu Seime pradėti svarstyti įstatymai kuriais būtų sukurtos sąlygos konkurencingai ir skaidriai vėjo energetikos plėtrai Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje. Numatoma, kad pirmasis atviras jūrinio vėjo aukcionas galėtų vykti jau 2023 m.
