Karantino metu Lietuvos gyventojai daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, o juose skelbiama informacija apie koronavirusą kur kas įdomesnė už politiką, socialines aktualijas ar patiekalų receptus. Kita vertus, didelė dalis gyventojų skeptiškai vertina socialinėje medijoje skleidžiamos informacijos apie koronavirusą patikimumą, todėl pirmenybę teikia kitiems kanalams – vyrai dažniausiai renkasi naujienų portalus, o moterys – televiziją, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tai parodė balandžio mėnesį rinkos tyrimų ir technologijų bendrovės „Synopticom“ atlikta miestų gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausa. Jos metu 46 proc. žmonių nurodė, kad socialiniuose tinkluose karantino metu praleidžia daugiau laiko. Trečdalis gyventojų šiai medijai skiria iki 50 proc. daugiau laiko nei anksčiau, o kiek daugiau nei dešimtadalio respondentų naršymo socialiniuose tinkluose laikas išaugo daugiau nei 50 proc. Tuo metu 44 proc. gyventojų socialiniuose tinkluose praleidžiamo laiko kiekio karantinas nepaveikė.
„Socialiniai tinklai asocijuojasi su operatyvumu, informacijos sklaidos greičiu – vieną akimirką kuo nors pasidalinus „Facebook“, netrukus žinutė jau gali būti pasiekusi tūkstančius ar milijonus vartotojų. Todėl natūralu, kad įtemptoje situacijoje, kai nesame užtikrinti dėl rytdienos, „skroliname“ dažniau, tikėdamiesi rasti naujos reikšmingos informacijos“, – sako tyrimą inicijavusios išmanios komunikacijos agentūros „Idea prima“ partneris Linas Damanskis.
Tyrimas parodė, kad labiausiai karantino metu į socialinius tinklus pasinėrė Klaipėdos gyventojai – ketvirtadalis jų nurodė, kad socialiniuose tinkluose praleistas laikas išaugo daugiau nei 50 proc.
