Kovo mėnesį Energetikos ministerijos iniciatyva vyko viešos diskusijos, kurių metu su įvairiomis visuomenės grupėmis aptarta nauja žaliosios energetikos plėtros forma – atsinaujinančios energijos bendrijos. Diskusijų metu surinktos pastabos ir pasiūlymai bus panaudoti kuriant tokias bendrijas bei jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Atsirandant atsinaujinančioms energijos bendrijoms (AEB) Lietuvoje, daugės savarankiškų elektros energijos gamintojų. AEB galėtų vykdyti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą, kaupimą bei jos pardavimą.
Tokių bendrijų pagrindiniais akcininkais būtų šalies gyventojai arba jų bendruomenės – vienijamos bendrų interesų, kaimynystės ar kitų tikslų – nusprendusios pasistatyti atsinaujinančios energetikos jėgaines. Taip pat, gyventojai arba jų bendruomenės galėtų kooperuotis su mažomis ar vidutinėmis įmonėmis bei valdžios institucijomis, pavyzdžiui, savivaldybėmis ar seniūnijomis.
AEB yra paplitusios ES šalyse, kuriose teikiamas ypatingas dėmesys švariai, darniai bei tvariai energetikai, pavyzdžiui, Danijoje, Olandijoje bei Vokietijoje. Šiose valstybėse tokios bendrijos kuria didelę pridėtinę vertę – į mažosios atsinaujinančios energetikos plėtrą įsitraukia daugiau gyventojų, o vietos gyventojams atsiranda daugiau galimybių pritraukti privatų kapitalą. Tai savo ruožtu skatina vietos investicijas bei išplečia vartotojų pasirinkimo galimybes bei savarankiškumą.
Lietuvoje AEB būtų visiškai naujas mažosios žaliosios energetikos veiklos modelis. Konsultacijos metu pastebėta, kad AEB tapatinamos su daugiabučių bendrijomis ar nuo elektros gamybos vietos nutolusiais gaminančiais vartotojais, kuriems dar tik kuriamas teisinis reglamentavimas.
Atsinaujinančios energijos bendrijoms priklausančiose jėgainėse pagamintą energiją vartotų vietos gyventojai, o atliekamą – parduotų elektros energijos biržoje ar kitiems vartotojams, pavyzdžiui, vietos verslui. Gautas pajamas AEB nariai galėtų panaudoti bendruomenės tikslams.
AEB ne tik teiktų tiesioginę ekonominę naudą, bet ir kurtų socialinę bei aplinkosauginę naudą. Tokios bendrijos stiprins saitus tarp vietos gyventojų, šie aktyviau dalyvaus visuomeniniame gyvenime, taps energetiškai ir ekonomiškai savarankiškesniais. O iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija padės mažinti energetikos įtaką klimato kaitai bei sukurs švaresnę aplinką.
Nors AEB kurtųsi visoje Lietuvos teritorijoje, didžiausią naudą jos galėtų teikti kaimo ir atskirtose vietovėse bei retai gyvenamuose regionuose.
Viešosios konsultacijos metu diskusijos buvo suskirstytos į tris suinteresuotųjų asmenų grupes – gyventojų ir bendruomenių, mažų ir vidutinių įmonių bei savivaldos atstovų. Iš viso diskusijose dalyvavo 33 suinteresuotų grupių atstovai iš didžiųjų Lietuvos miestų bei regionų.
Diskusijų metu bandyta išsiaiškinti, kokios priemonės skatintų gyventojus ir jų bendruomenes steigti AEB, kokie yra didžiausi trukdžiai ir barjerai šiam procesui bei kitos ruošiamiems teisės aktams svarbios detalės.
Konsultacijos dalyviai akcentavo svarbą užtikrinti, kad didžioji dalis bendrijos priklausytų fiziniams asmenims. Dalyviai taip pat išskyrė skirstomųjų tinklų operatoriaus vaidmenį, kurio dalyvavimas svarbus nuo pat AEB steigimo proceso pradžios.
Savivaldos atstovai išreiškė poreikį tiksliau apibrėžti potencialias AEB naudas savivaldybės įstaigoms bei įmonėms, taip pat būtinybę subalansuoti įvairias savivaldai skirtas atsinaujinančios energetikos plėtros skatinimo priemones.
Akcentuota būtinybė gerosios praktikos sklaidai – sėkmingai veikiantiems pilotiniams AEB projektams, kurių savininkai dalintųsi įgytomis kompetencijomis ir žiniomis.
Visos diskusijų metu išsakytos idėjos bei pasiūlymai atspindėti viešosios konsultacijos ataskaitoje.
