Rusijos Valstybės Dūma antradienį po pateikimo pritarė įstatymo projektui dėl šalies interneto izoliavimo ir turinio filtravimo, skelbia Meduza.io.
Įstatymo projektą pateikė Federacijos Tarybos narys Andrejus Klišas. Jam pritarė 334 Dūmos deputatai, prieš balsavo 47. Prieš pasisakė visų frakcijų, išskyrus valdančiąją prezidentinę „Vieningąją Rusiją“, nariai.
Vadinamajam suverenaus Runeto projektui pritarta po pateikimo, nors Rusijos valdžios atstovai iki šiol negali pasakyti, kiek galėtų kainuoti jo įgyvendinimas. A. Klišas yra viešai nurodęs tik nekonkrečią sumą – „daugiau 20 mlrd. rublių“ (270 mln. eurų), kas tėra dalis išlaidų, kurių prireiks.
Atliktas ekspertinis vertinimas parodė, kad vien kompensacijos interneto ryšio tiekėjams gali siekti apie 134 mlrd. rublių (1,8 mlrd. eurų) per metus.
Įdomu tai, kad tarp projekto autorių nurodomas ir Dūmos deputatas Andrejus Lugovojus, Didžiojoje Britanijoje ieškomas dėl Aleksandro Litvinenkos nužudymo. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai yra reakcija į 2018 m. JAV priimtą „agresyvią“ Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją.
Projekte siūloma sudaryti galimybes riboti perdavimą į užsienį duomenų, kuriais tarpusavyje keičiasi Rusijos interneto vartotojai. Atsiradus poreikiui, turi būti galimybė visoje šalyje įjungti centralizuotą interneto srauto valdymą.
Vienas svarbiausių reikalavimų – užtikrinti galimybę Runetui veikti nepriklausomai nuo užsienyje esančių serverių.
Seka Kinijos pavyzdžiu
Praėjusių metų gruodį Meduza.io kalbintas projekto „Roskomsvoboda“ („Rusijos komunikacinė laisvė“) techninis direktorius Stanislavas Šakirovas nurodė, kad naujasis įstatymas, jei galiausiai bus priimtas, leis Rusijos valdžiai prireikus atjungti „išorinį internetą“ (svetaines ir serverius, esančius už Rusijos ribų) ir filtruoti šalies vidun patenkantį informacijos srautą.
„Naujoji valdžios iniciatyva atrodo svarbus viso valstybinio kurso etapas: jau kelerius metus valdžia bando sugalvoti, kaip apsisaugoti nuo masinių protestų, kurių dalyviai koordinuoja savo veiksmus internete, – sakė S. Šakirovas. – Viskas prasidėjo nuo „Arabų pavasario“ ir protestų Bolotnajos aikštėje: valdžia ėmėsi įvesti represinius įstatymus interneto srityje ir konsoliduoti svarbiausius rusiškojo tinklo segmento infrastruktūros elementus (išvedimo magistrales, srauto mainų taškus, svarbiausius rusiškus interneto paslaugų tiekėjus) su valstybe susijusių bendrovių rankose.“
Tarp techninių priemonių, kurias numato naujasis įstatymo projektas, yra programos arba išmanūs įrenginiai, leidžiantys interneto ryšio tiekėjams automatiškai nustatyti „neteisėtą“ informacijos srautą ir jį blokuoti. Šiandien tiekėjai taip pat privalo blokuoti draudžiamą turinį, tačiau technines priemones turi sugalvoti patys.
S. Šakirovo vertinimu, Rusijos įstatymų leidėjai įkvėpimo semiasi iš Kinijoje veikiančio modelio. Ten veikianti nacionalinė interneto turinio filtravimo sistema dažnai vadinama Didžiąja Kinijos ugniasiene. Tačiau ekspertas nurodė, kad Kinija tokioms priemonėms gali skirti nepalyginamai didesnius išteklius, todėl rusiškas modelis greičiausiai nebus toks efektyvus, o ir interneto vartotojai yra pratę prie daugiau laisvės, todėl taip lengvai nepasiduos suvaržymams.
Paieška archyve
