Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama plėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą, neturi prieštarauti šalies Konstitucijos garantuotai teisei laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją.
Sausio 2-ąją grupės Seimo narių įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos kelia pagrįstą žurnalistų, leidėjų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų nerimą, jog platesnis skelbtinos informacijos ribojimas atvers kelią piktnaudžiavimui, siekiant varžyti ar užgniaužti valstybės ir savivaldybių institucijų, politikų kritiką.
Visuomenės informavimo etikos komisijos gaunamų skundų dėl Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo praktika rodo daugėjant valstybės valdžios institucijų, savivaldybių administracijų, politikų ir kitų viešųjų asmenų skundų dėl žiniasklaidos kritinių publikacijų, kuriuose žurnalistams ir redakcijoms prikišama, jog kritika menkina pasitikėjimą institucijomis ir jų veikla, kuria neigiamą politikų įvaizdį. Kritikos netoleruojančios valdžios institucijos atsisako bendrauti su žurnalistais ar teikti jiems informaciją, įtraukia redakcijas į atsirašinėjimų ir nuolatinio skundimo maratonus.
Komisija pabrėžia, jog demokratijos stiprinimas sietinas su žurnalistų raiškos laisvės apsaugos priemonėmis. Norai stiprinti pasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis neturi virsti žurnalistų persekiojimu ir kerštavimu redakcijoms už paviešintas valdymo klaidas, politikų ydas ar nederamą elgesį. Priešingu atveju visuomenės informavimo priemonių pareiga ginti demokratines vertybes taptų neįmanoma.
Visuomenės informavimui taikomų draudimų plėtimas privalo būti griežtai reglamentuojamas, o siūlomi įstatymo plėtiniai – aiškiai, nedviprasmiškai ir vienodai suprantami. Tokie Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai neturėtų būti priimami skubos tvarka, nepasitarus su viešosios informacijos rengėjais, žurnalistų organizacijomis, akademine bendruomene ir nesutarus dėl visiems priimtino varianto.
Paieška archyve
