Europos Sąjungai planuojant naujo finansinio laikotarpio 2021–2027 m. biudžetą, spalio 12 d. Briuselyje vykstančioje konferencijoje susisiekimo ministras Rokas Masiulis įvardins transportą ir skaitmeniškumą, kaip vienas svarbiausių sričių, į kurias Europa turėtų investuoti siekdama būti stipriu pasaulinės ekonomikos žaidėju.
Aukšto lygio konferencijoje „ES ateities biudžetas – kokiu keliu eisime“, kurią veda už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Europos Komisijos narys Günther H. Oettinger, vyksta politiniai debatai apie naujus ES prioritetus ir iššūkius, taip pat apie naują požiūrį į tradicines ES politikos sritis.
„Konkurencija dėl lyderystės pasaulio ekonomikoje tampa vis stipresnė. Europos Sąjunga turi būti pasirengusi išnaudoti ekonominius prekybos ir paslaugų globalizacijos privalumus, kad veiktų ir būtų matoma kaip stiprus pasaulinės ekonomikos žaidėjas. Skaitmeniškumas ir inovacijos tam turi lemiamą vaidmenį“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Ministro teigimu, verslas ir privačios iniciatyvos skaitmeniniame sektoriuje veikia labai aktyviai, o valstybės turėtų stiprinti šį sektorių, kad jis būtų kuo patrauklesnis privačioms investicijoms, bei didinti skaitmenizavimą viešajame sektoriuje.
„Šiuo metu skaitmenizacija yra svarbi visose srityse, ir transporto sektorius nėra išimtis. Skaitmenizacija gali paliesti beveik kiekvieną transporto sistemos elementą“, – teigia ministras R. Masiulis.
Pasak ministro, transporto ir skaitmenizacijos sinergija transformuoja tradicinius sektorius į modernius, skaidrius ir efektyvius verslus. Baltijos šalys turi unikalią galimybę pritaikyti moderniausius geležinkelių transporto sprendimus „Rail Baltica“ projekte, tačiau reikia aiškių ES garantijų, kad projektui finansuoti bus numatyta pakankamai ES lėšų.
„Projektas „Rail Baltica“ yra vykdomas sklandžiai, tėra tik vienas klausimas, kuris neramina mane ir mano kolegas Latvijoje ir Estijoje – ar naujas ES biudžetas leis jį įgyvendinti iki galo“, – sako ministras R. Masiulis.
Transporto sektoriuje taip pat yra didžiulis poreikis tobulinti įvairias operacijas – kurti e. logistiką, e. atsiskaitymus, e. bilietus, taip pat užtikrinti galimybę naudotis atviromis duomenų bazėmis Europos transporto paslaugų teikėjams.
Ministro nuomone, didelį potencialą turi ir 5G technologijų taikymas transeuropiniuose transporto koridoriuose, jų infrastruktūrą pritaikant savivaldžiams automobiliams. Baltijos šalių regione siekiama ambicingo tikslo – sukurti autonominio vairavimo transporto koridorių, apimantį magistralę „Via Baltica“ ir maršrutą Varšuva–Kaunas/Vilnius–Talinas. Šiuo tikslu šių metų rugsėjį jau pasirašytas Lietuvos ir Lenkijos ketinimų protokolas bei trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos memorandumas.
