Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu yra sumontuotos 25 greičio palaikymo sistemos (sektoriniai greičio matuokliai), kuriomis skaičiuojamas vidutinis transporto priemonių greitis. Sektoriniai greičio matuokliai iki šiol tik fiksavo pažeidimus, tačiau, atlikus metrologinę patikrą, matuoklių užfiksuoti duomenys nuo rugsėjo pradžios bus perduodami į Administracinių nusižengimų registrą (ANR).
Vairuotojai, viršiję greitį ruožuose, kuriuose sumontuotos minėtos sistemos, jau sulauks ir baudų. Pažeidimo protokolas bus siunčiamas tokia pat tvarka, kaip ir užregistravus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu.
Šios sistemos veikimo principas paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir važiavimo pro ją laiką, o kita – tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje. Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų ir ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį. Jį viršijus, formuojamas pažeidimo protokolas.
Prieš įvažiuojant į kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą, vairuotojus įspės specialūs kelio ženklai, informuojantys apie greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį.
Be pirminio tikslo – matuoti vidutinį transporto priemonės greitį, ateityje bus galima tikrinti, ar automobilis yra draustas, ar atlikta jo techninė apžiūra ir ar nėra ieškomas kitose valstybėse. Taip pat planuojama, kad sistema leis patikrinti, ar transporto priemonių vairuotojai sumokėjo kelių mokesčius.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atkreipia dėmesį, kad greičio palaikymo sistemos tikslas nėra bausti, svarbiausia – užtikrinti eismo saugą bei skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu, nes greičio viršijimas yra viena pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.
Paieška archyve
