Liepos 30–rugpjūčio 1 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyks tarptautinė konferencija „Kvantinės medžiagos valdymas: nuo šaltųjų atomų iki kondensuotųjų sistemų“. Konferencijoje bus išklausyti 27 kviestiniai pranešimai, įvyks dvi diskusijų sesijos, stendinių pranešimų sesija. Pagrindinis konferencijos akcentas – Nobelio premijos laureato fizikos srityje, Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesoriaus Wolfgango Ketterle`is vieša paskaita „Atradimų receptas: artėjimas link absoliutaus temperatūros nulio“, kuri vyks rugpjūčio 1 d. 16.45 val. Paskaita bus transliuojama gyvai, rašoma VU pranešime.
W. Ketterle`is 1995 m. sukūrė naują atomų būseną – Bose ir Einsteino kondensatą, lazeriais atšaldydamas atomus beveik iki absoliutaus nulio temperatūros. Būtent už šio kondensato sukūrimą ir jo fizikinių savybių tyrimus 2001 m. jam įteikta fizikos Nobelio premija. Gavęs šią premiją, profesorius neužmigo ant laurų ir toliau pirmauja pasaulyje tirdamas šaltuosius atomus.
Viešoje paskaitoje VU Teatro salėje W. Ketterle`is papasakos, kodėl verta šaldyti medžiagas iki temperatūrų, milijardą kartų žemesnių nei temperatūra tarpžvaigždinėje erdvėje. Bus eksperimentiškai pademonstruoti reiškiniai žemose temperatūrose ir aptartos naujos medžiagos formos. Daugiausia dėmesio bus skirta superskysčiams – medžiagoms, kurios gali tekėti visiškai be nuostolių. Neseniai buvo eksperimentiškai stebėtos ir superkietos medžiagos, kurios yra dujų, skysto ir kieto pavidalo vienu metu.
Svarbiausias šios konferencijos tikslas yra suburti humboltiečius – Alexandro von Humboldto (AvH) stipendijas bei apdovanojimus gavusius mokslininkus, tiriančius kvantinių medžiagų valdymą, ypač kvantines simuliacijas, kvantinius skaičiavimus, kvantines komunikacijas ir kvantinę metrologiją.
Pagrindiniai šios konferencijos organizatoriai yra AvH fondo alumnai: VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorius Gediminas Juzeliūnas ir prof. Maciejus Lewensteinas (ICFO Fotonikos mokslų institutas, Ispanija). Pasak organizatorių, XXI amžius taps kvantinių technologijų amžiumi, todėl vieni svarbiausių mokslinių iššūkių tiek fundamentiniu, tiek taikomuoju požiūriu yra kvantinės medžiagos valdymas ir jos inžinerija. Stebint dabartines tendencijas, pavyzdžiui, vieną didžiausių Europos Sąjungos mokslinių projektų „Quantum Flagship“, ir buvo suformuluotas šių metų Humboldto konferencijos Vilniuje pavadinimas.
Humboltiečių tinklas vienija 26 000 geriausių visų mokslo sričių specialistų iš 140 šalių, net 51 šios draugijos narys yra Nobelio premijos laureatas. Nemažai humboltiečių yra pasauliniai kvantinių simuliacijų ir kvantinių skaičiavimų ekspertai, dirbantys su šaltaisiais atomais ir jonais, plėtojantys fotonikos tyrimus. Tai yra pirmoji tokio pobūdžio Humboldto konferencija pasaulyje, sujungsianti svarbiausius mokslininkus, dirbančius šiose srityse.
