Šiandien, balandžio 4-ąją, minima Lankomiausio tinklalapio diena – taip sarkastiškai vadinami visi neegzistuojantys interneto puslapiai, į kuriuos pabandžius užeiti naršyklė parodo „Klaidos nr. 404“ pranešimą. Interneto entuziastams svarbią dieną „Telia“ nusprendė paminėti išrinkdama netikėčiausius faktus apie internetą.
Visų pirma, kas gi yra internetas? Paprastai jį galima apibūdinti kaip daugybės įvairiausių įrenginių ir juos jungiančių tinklų visumą. Tačiau tikroji jo esybė slypi ne daiktuose, laiduose ir ekranuose, o informacijoje: naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose, gautose ir išsiųstose žinutėse, memuose ir GIF‘uose, internetu žiūrimuose filmuose ir tiesioginėse transliacijose.
„Prieš septynerius metus fizikas Russelas Seitzas apskaičiavo, kiek galėtų sverti internetas. Anot jo, įvertinus elektronų masę, visa internete sklandanti informacija turėtų sverti apie 50 gramų – maždaug tiek, kiek sveria viena vidutinio dydžio braškė. Ir nors per šį laikotarpį internetu keliaujančios informacijos kiekiai gerokai išaugo, vargu ar pats internetas nors kiek pasunkėjo. Mat absoliuti dauguma duomenų keliauja šviesolaidžio gijomis, fotonų pavidalu, o fotonai masės neturi. Masės neturi ir elektromagnetinės bangos, kuriomis duomenys pasiekia mūsų išmaniuosius įrenginius“, – pirmuoju įdomiu faktu dalinasi technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
1969 metais kuriant interneto pirmtaką, „Arpanet“ tinklą, iš vieno kompiuterio į kitą buvo bandoma nusiųsti žinutę „Login“ (liet. prisijungti). Deja, gavėją pasiekė tik dvi pirmosios šio žodžio raidės, LO, ir tinklas „nulūžo“ dėl milžiniško duomenų kiekio. Tai skamba dar juokingiau žinant, kad šiandien vien „Google“ kiekvieną sekundę apdoroja daugiau nei 40 tūkst. paieškų užklausų, o vienai užklausai apdoroti reikia maždaug tūkstančio kompiuterių indėlio. Ir visa tai atliekama vidutiniškai per 0,2 sekundės.
Įspūdingais tempais auga ir duomenų perdavimo galimybės. Pirmasis kompiuterinių duomenų perdavimo kanalas Lietuvoje, pradėjęs veikti 1991-aisiais, turėjo vos 9,6 kilobitų per sekundę (Kb/s) pralaidumą. 2007-aisiais visos Lietuvos tarptautinių ryšių kanalų pralaidumas buvo milijonus kartų didesnis ir jau siekė 15,7 gigabito per sekundę (Gb/s), o pernai metų pabaigoje jis siekė 602 Gb/s.
Šiuo metu vien „Telia“ šviesolaidinių kabelių tinklo bendras ilgis Lietuvoje siekia 30 000 km. Jei jį sujungtume į vieną, tokio ilgio laidą būtų galima nutiesti nuo Vilniaus iki pat Sidnėjaus ir atgal.
Andriaus Šemeškevičiaus teigimu, „Telia“ klientų naudojamo mobiliojo interneto srautas kasmet išauga dvigubai, o fiksuotojo interneto naudojimas padidėja 20–25 proc. Visgi jis pastebi, kad vartotojams ne tik interneto sparta yra svarbi. „Interneto greitis tiesiogiai priklauso nuo naudojamos technologijos ir lemia tai, kaip komfortiškai vartotojai gali naudotis įvairiomis interneto paslaugomis. Tačiau klientams ne mažiau svarbu, kad internetas veiktų visada, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, be jokių trikdžių. Trečias svarbus faktorius yra delsa, arba duomenų vėlinimas – per kiek laiko užklausa pasiekia šaltinį ir gaunamas atsakymas. Tokioms paslaugoms, kaip interneto naršymas ar internetiniai žaidimai, šis rodiklis dažnai yra net svarbesnis nei ta pati interneto sparta“, – sako „Telia“ technologijų vadovas.
Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje daugiau nei du trečdalius internetu perduodamų duomenų sudaro vaizdas ir garsas. Ir tai, matyt, mažai ką stebina. Vien „Spotify“ platforma turi per 35 mln. dainų, o kasdien jos biblioteką papildo apie 20 tūkst. naujų įrašų. Tačiau ar žinojote, kad maždaug penktadalis šių įrašų niekada nebuvo perklausyti? Šią neteisybę pasišovė išspręsti paslauga „Forgotify“, kuri siūlo pasiklausyti įrašų, kurie „Spotify“ platformoje dar niekada nebuvo sugroti.
Pasiekusiems šio rašinio pabaigą, užduotis: kinai tai vadina pelyte, danai ir švedai – dramblio straubliu, vokiečiai – beždžione, italai – sraige. Kas tai?
Atsakymą rasite bet kuriame elektroninio pašto adrese.
Paieška archyve
