Nevaldoma Kinijos kosminė stotis, artimiausiomis dienomis nukrisianti ant Žemės, tikriausiai nepadarys jokios žalos, bet leis pasigrožėti į meteorų lietų panašiu „nuostabiu“ reginiu, sako kinų pareigūnai.
Kinijos kosmoso agentūra ketvirtadienį sakė, kad beveik aštuonias tonas sverianti „Tiangong 1“ įskries į atmosferą nuo šeštadienio iki pirmadienio. Europos kosmoso agentūra (ESA) savo ruožtu pateikė tikslesnę prognozę – tarp šeštadienio vidurdienio ir ankstyvos sekmadienio popietės Grinvičo laiku. „Dėl to nereikėtų nerimauti“, – savo puslapyje socialiniame tinkle „WeChat“ parašė Kinijos pilotuojamos kosmoso inžinerijos biuras (CMSEO).
„Tokie krentantys erdvėlaiviai nekrenta ant Žemės taip dramatiškai, kaip vaizduojama mokslinės fantastikos filmuose. Jie veikiau virsta nuostabiu meteorų lietumi, skriedami gražiu žvaigždėtu dangumi Žemės link “, – teigia biuro atstovai.
Kosminė laboratorija „Tiangong 1“ buvo iškelta į orbitą 2011 metų rugsėjį. Kinų mokslininkai planavo patys sugrąžinti ją į atmosferą, tačiau 2016 metų kovą stotis liovėsi veikusi. Nuo to laiko kosmoso entuziastai pradėjo ruoštis stoties nevaldomam kritimui. Pekinas daug milijardų JAV dolerių kainuojančią savo kosminę programą laiko šalies augančios galios simboliu. Kinijos valdžia ateityje ketina surengti pilotuojamą misiją į Mėnulį.
2016 metų rugsėjį Kinija paleido dar vieną kosminę stotį („Tiangong 2“) ir tikisi iki 2022 metų pasiųsti į ją įgulą. Ekspertai nesureikšmino nuogąstavimų, kad nukritusi ant Žemės „Tiangong 1“ galėtų padaryti žalos. Pavyzdžiui, ESA nurodė, kad per paskutinius 60 metų nevaldomai nukrito beveik 6 tūkst. didelių objektų, bet niekas nenukentėjo. Anot CMSEO, tikimybė, jog į žmogų pataikytų per 200 g sveriantis meteoritas, yra viena iš 700 milijonų.
Stočiai nevaldomai krintant į atmosferą, trinties jėga apie 100 km aukštyje nuplėš saulės baterijas, antenas ir kitus „Tiangong 1“ išorės komponentus, sako Kinijos kosminė agentūra. Anot jos, erdvėlaivio korpusas dėl didėjančios temperatūros ir trinties sudegs arba sprogs. Stotis turėtų suirti apie 80 km aukštyje. Dauguma fragmentų sudegs atmosferoje, ir vos keletas stambiausių nuolaužų gana lėtai skries padange.
Prognozuojama, kad šios liekanos nukris į vandenynus, kadangi šie užima daugiau nei 70 proc. Žemės paviršiaus. Kaip rodo Harvardo-Smithsono astrofizikos centro astronomo Jonathano McDowello skaičiavimai, nuo 1957 metų „Tiangong 1“ bus 50-uoju pagal dydį objektu, nevaldomai įskriesiančiu į atmosferą. „Į Žemę krisdavo daug didesnių objektų, bet niekas nenukentėdavo“, – naujienų agentūrai AFP sakė J. McDowellas. „Šis įvykis bus panašus į mažo lėktuvo sudužimą“, – aiškino jis pridurdamas, jog nuolaužos išsibarstys kelių šimtų kilometrų spindulio teritorijoje. Apytiksliai 60–70 km aukštyje nuolaužos pavirs „virtine ugnies kamuolių“ – tada Žemėje esantys stebėtojai galės „pasigrožėti įspūdingu reginiu“, – prognozavo astronomas.
Paieška archyve
