Be olimpinių žaidynių nereikėtų skatinti ir greito įvairių technologijų augimo. Dėl šio elitinio sporto renginio pastebėtas spartus augimas šiuose sektoriuose: kibernetinis saugumas, „išmanieji“ miestai, pažangiosios transporto sistemos, duomenų revoliucija, atliekų perdirbimas bei sportininkų stebėjimo sistemos.
Olimpinės žaidynės – stimulas, padedantis mokslininkams, inžinieriams ir kitiems ekspertams sugalvoti patobulintus produktus, kurie bus rodomi milijonams žmonių ir lems sveikesnį ir produktyvesnį gyvenimo būdą. Su pažangiu kibernetinio saugumo planavimu, žaidynės yra saugios, o sukurta sistema užtikrina, kad viskas atitiktų pasaulinius standartus. Bet ar olimpinėms žaidynėms pavyks išspręsti iššūkius ir išlaikyti technologinę raidą?
Tyrimas rodo, kad ant kortos pastatyta daug – nuo ypatingos svarbos infrastruktūros iki sveikatos priežiūros ar aplinkosaugos klausimų. Visi šie dalykai turėtų būti tinkamai valdomi, siekiant šviesios ateities. Skaičiai tik patvirtiną šį susirūpinimą. 2008 m. Pekino žaidynėse buvo pranešta apie 190 milijonų elektroninių išpuolių (12 milijonų per dieną). 2012 m. Londone vykusiose olimpinėse žaidynėse nusikaltėliai bandė įvykdyti daugiau kaip 200 milijonų išpuolių. 2014 m. Sočio olimpinėse žaidynėse buvo pranešta apie 322 milijonus atakų, o 2016 m. Rio olimpinėse žaidynėse – 570 milijonų.
Kokios atakų kryptys labiausiai tikėtinos šių metų olimpinėse žaidynėse? Štai ką mano „Securing Smart Cities“ ekspertai:
- Kibernetiniai išpuoliai dėl bilietų pardavimo internetu, vietų rezervavimo, viešbučių, transporto paslaugų ir maisto užsakymų (sukompromituoti duomenys arba atsisakymas teikti paslaugas).
- Kibernetiniai autentifikavimo ir leidimų išdavimo sistemų išpuoliai.
- Atakos nukreiptos prieš robotizuotus įrenginius, juos išjungiant arba perimant jų valdymą.
- Kitų elektroninių, fiziškai veikiančių technologijų atakos: šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (HVAC), liftų, avarinio apšvietimo, eismo signalų, vandens valymo įrenginių, nuotekų siurblių, stebėjimo dronų ir fotoaparatų.
- Atakos prieš žaidynių darbuotojus ir dalyvius (sukčiavimas, įsilaužimas, nuotolinis stebėjimas ar manipuliavimas duomenimis, šantažas...).
- Šalies infrastruktūros, vandens valymo / tiekimo, elektros energijos, transporto / aviakompanijų, bankų, e. valdžios paslaugų sutrikdymas.
- Teisėjų / vertinimo sistemų, duomenų ir / ar balų skaičiavimo manipuliavimas ir keitimas.
- Sportininkų stebėjimo (narkotinių medžiagų vartojimas) arba stebėjimo jutiklių (kurie naudojami siekiant pagerinti atletų rezultatus) atakos ir manipuliavimas.
- Duomenų analizės ir algoritmų (kurie padeda prognozuoti eismą, gyventojų tankį, oro, vandens / energijos / saugojimo poreikius) manipuliacija.
- Gandai socialiniuose tinkluose taip pat gali labai paveikti olimpines žaidynes. Netikri profiliai gali skelbti padirbtus pranešimus, kurie gali sukelti paniką ar panašius rūpesčius.
Mohamad Amin Hasbini, vyresnysis „Kaspersky Lab“ saugos specialistas, komentuoja: „Kiekviename olimpiniame renginyje mes stebime nuostabias ir futuristines technologijas, leidžiančias nukreipti ryšius, pagerinti naudotojų patirtį ir užtikrinti kiekvieno įvykio sėkmę. Dėl plataus technologijų naudojimo olimpinės žaidynės pritraukia daugybę įsilaužėlių, kurie bando rasti būdą, kaip įsiskverbti į sistemą ir sukelti sumaištį. Tai sukuria situaciją, kai kibernetinio saugumo iššūkiai yra ne tik saugumo klausimas, bet ir suteikia galimybę parodyti pasauliui, kad mes galime sėkmingai kovoti su iškilusiomis grėsmėmis.“
