Tyrimas apie internetinių pažinčių vartotojus atskleidė, kad iš jų 11 % – verslo savininkai ar įmonių vadovai, o dar 20 % apibūdina save, kaip vadybininkus. Tačiau šių asmenų internetinių pažinčių portalų naudojimo įpročiai potencialiai kelia grėsmę su darbu susijusiai informacijai.
Iš tiesų, aukšto lygio vadovai atrodo labiau linkę dalintis su darbu susijusia informacija. Tik 12 % visų internetinių pažinčių vartotojų pasidalina informacija apie savo darboviete, bet iš jų net 22 % verslo vadovai. 10 % žmonių yra pasirengę dalintis informacija apie savo darbą ar verslo paslaptis, tačiau tarp verslo savininkų ar įmonių vadovų šis skaičius padidėja iki 24 %. Be to, 26 % internetinių pažinčių klientų pripažįsta, kad pasidalina profesine informacija po keleto bendravimo dienų, palyginus su verslo vadovais šis skaičius išauga iki 38 %. Tai ne tik konfidenciali informacija, kuri yra laisvai prieinama kitiems interneto vartotojams, bet patekusi į netinkamas rankas ji gali sukelti ir rimtesnes pasekmes, pvz., įmonių šnipinėjimą.
Daugelis respondentų nemoka nubrėžti linijos tarp darbo ir laisvalaikio. Daugiau nei pusė (51 %) apklausoje dalyvavusių asmenų pripažįsta, kad naudoja tuos pačius įrenginius tiek darbe, tiek internetinės pažintims, o taip iškyla pavojus, kad bus pasisavinti verslo dokumentai, elektroniniai laiškai ar net slaptažodžiai.
Mūsų tyrimas parodė, kad 38 % internetinių pažinčių vartotojų taip pat naudoja savo įrenginį, kad saugotų su darbu susijusius elektroninius laiškus, o net 33 % saugo darbo dokumentus. Tai tik parodo, jog verslo savininkams ir darbuotojams bet koks saugumo pažeidimas galėtų reikšmingai paveikti jų įmonę, jei tik šie duomenys buvo patektų į netinkamas rankas.
Be to, nerimą kelia tai, kad daugelis internetinių pažinčių vartotojų neužtikrina tinkamos savo įrenginių apsaugos ir neatsižvelgia į informaciją, kurią jie viešai paskelbia internete. Tik ketvirtadalis (27 %) naudoja saugumo sprendimą savo prietaiso apsaugai, trečdalis (33 %) pateikia ribotą informaciją, o net 16 % nedaro nieko, kad apsaugotų save, nes nemato iškilusios rizikos.
Tačiau, kaip rodo mūsų tyrimas, elektroniniai pavojai gali kilti iš kelių skirtingų krypčių. Pavyzdžiui, beveik penktadalis (19 %) vadovų kompiuterių, buvo užkrėsti šnipinėjimo programomis ar „ransomware“ virusais būtent per internetinių pažinčių platformą, o 9 % susidūrė su žmonėmis, kurie naudojo netikrą internetinę tapatybę.
