Kaip mažėja skirtumai plėtojant mokslo tarptautiškumą tarp vadinamųjų Europos Sąjungos (ES) šalių senbuvių ir tų, kurios ES narėmis tapo vėliau? Ko reikia, kad Lietuva aktyviau naudotųsi šiam tikslui skirta Europos Komisijos priemone? Ką artimiausios kaimynės – Latvija, Estija ir Lenkija – daro kitaip ir kokia jų patirtis praverstų Lietuvai? Šiuos ir kitus mokslo plėtros galimybių aspektus tarptautinėje konferencijoje „Widening Lithuanian Research Potential“ aptars mokslo politikos formuotojai ir mokslo bendruomenė.
Konferenciją organizuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos mokslo ryšių biuras Briuselyje LINO, siekiant išsamiau apžvelgti Lietuvos mokslo potencialo plėtros galimybes specialios mokslo bendradarbiavimą skatinančios Europos Komisijos programos „Horizontas 2020“ priemonės „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ kontekste. Renginys vyks lapkričio 21 d. Vilniuje.
„Tokiomis iniciatyvomis Europos Komisija padeda naujųjų ES šalių mokslininkams gerinti dalyvavimo tarptautinėse prestižinėse programose rezultatus bei dar ir dar kartą parodo, kokia svarbi yra mokslo ryšių plėtra siekiant tyrėjams konkurencingai atstovauti savo šaliai tarptautinėje erdvėje. Rengiantis ES 9-osios bendrosios programos laikotarpiui, yra laikas įsivertinti, kaip mokame naudotis teikiamomis galimybės, ko reikia, kad Lietuvos mokslo potencialas būtų akivaizdus ir prisidėtų prie Europos pažangos“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža.
Į konferenciją pagrindinių pranešimų apie ES mokslo politiką pristatyti atvyksta Europos Komisijos Mokslo ir inovacijų generalinio direktorato atstovė Maga De Carli ir Estijos švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo politikos departamento pavaduotoja dr. Ene Kadastik. Sveikinimo kalbą sakys LR Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas, pranešimus taip pat skaitys Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Mokslo politikos ir analizės skyriaus vadovė ir Lietuvos mokslo tarybos valdybos narė Kristina Masevičiūtė, „Visionary Analytics“ atstovas dr. Žilvinas Martinaitis.
Antroji konferencijos dalis skirta trims pagrindinėms „Pažangos sklaidos ir dalyvavimo plėtros“ priemonėms „Teaming“, „Twinning“ ir „ERA Chairs“. Lietuva iki šiol neturi nei vieno „ERA Chair“ ir „Twinning“ tipo projekto. Kiek geriau sekasi su „Teaming“ priemone, tačiau pasigirti kaimynų latvių sėkme, laimėjusių 15 milijonų eurų Europos Komisijos paramą ir šiemet jau pradėjusių įgyvendinti antros fazės „Teaming“ projektą CAMART², dar negalime.
„Turime progą išgirsti kolegų Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje sėkmės istorijas. Jie aktyviau naudojasi Europos Komisijos skiriama parama mokslo tarptautiškumo plėtrai nei Lietuvos mokslo bendruomenė, todėl manome, kad dalinimasis patirtimi, bendradarbiavimas padės užčiuopti pagrindines kliūtis ir jas įveikti“, — sako LINO biuro vadovė dr. Brigita Serafinavičiūtė. Į konferenciją pasidalinti patirtimi atvyksta ir projekto CAMART² atstovas dr. Andris Šternbergs.
Konferencija rengiama Lietuvos mokslo ryšių biuro Briuselyje LINO veiklos pradžios proga. „Tikimės, kad renginys padės suformuluoti konkrečius siūlymus, kaip „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ ateityje galėtų būti tobulinama, siekiant, kad ji taptų patrauklesnė ir pasiektų norimą poveikį – įtrauktų kuo daugiau dalyvių iš vadinamų naujųjų ES šalių narių“, – sako LINO biuro vadovė. Lietuvos mokslo taryba šalies mokslo ryšių biuro (angl. liaison office) Briuselyje LINO veiklą pradėjo vykdyti šių metų vasarą, veikla finansuojama ES fondų investicijų lėšomis.
Pasak dr. B. Serafinavičiūtės, LINO biuras siekia tapti tiltu tarp Lietuvos ir Briuselio, padedančiu Lietuvos mokslo bendruomenei įsitraukti į tarptautinius tinklus bei sėkmingiau dalyvauti Europos Komisijos mokslo ir inovacijų programose. LINO biuras seka ir analizuoja ES tyrimų ir inovacijų politikos pokyčius, informuoja apie tai Lietuvos tyrėjus ir mokslo vadybininkus, padeda Lietuvos tyrėjams pristatyti savo vykdomus mokslinius tyrimus kitiems ES tyrėjams. Tarptautinė konferencija Vilniuje vyks Lietuvos mokslo taryboje, Gedimino pr. 3, Vilnius.
Paieška archyve
