Kinijos kosminė stotis „Tiangong-1“ jau ruošiasi pasitikti savo pražūtingą lemtį. 2011 metais iškelta kosminė stotis orbitoje teturėjo praleisti keletą metų – tai tik pirmasis bandymas prieš pradedant kurti didesnę modulinę stotį. Tačiau „Tiangong-1“ sudegimas atmosferoje kelia nerimą – ar gali būti, kad šis tas žemę visgi pasieks? „Tiangong-1“ buvo iškeltas 2011 metais.
2012–2013 metais stotį aplankė dvi astronautų įgulos, kurios treniravosi dirbti nesvarumo būsenoje bei tikrino stoties įrenginius. Kinijai neleidžiama naudotis Tarptautine Kosmine Stotimi dėl to, kad jos kosminė programa yra tampriai susijusi su karinėmis ginkluotės programomis, tačiau supervalstybė yra pasiryžusi jau 2023 metais orbitoje pradėti statyti naują kosminę stotį. Tačiau ir „Tiangong-1“ dar nesugrįžo į žemę. Kas nutiks su šiuo kosmine šiukšle tapusiu palydovu?
Net ir po to, kai „Tiangong-1“ paliko paskutinė įgula, Kinijos mokslininkai palaikė stoties gyvybę, stebėdami jos parametrus. Buvo norima nustatyti visas klaidas, kad jų būtų galima išvengti kuriant tikrąją ilgametę kosminę stotį. Viskas sekėsi gerai, tačiau atėjo laikas „Tiangong-1“ atsisakyti ir 2016 metais jai leista po truputį kristi, kad ji sudegtų Žemės atmosferoje. Kinai teigia, kad iki šiol stebi „Tiangong-1“ ir užtikrins jos saugų sudegimą, tačiau praeitų metų rugsėjį pasklido kalbos, kad kinai stoties trajektorijos visiškai nekontroliuoja ir tam nebeturi galimybių, vildamiesi, kad „Tiangong-1“ sudegs kaip planuota. Bet ar sudegs?
JAV ekspertai pastebi, kad kai kurios „Tiangong-1“ dalys, tokios kaip raketiniai varikliai, yra per daug didelės ir sunkios, kad sudegtų atmosferoje – jos pasieks žemės paviršių. Ir tai įvyks ne šiaip mažų metalo gabalėlių krušos pavidalu – nenustatytose vietose kris 100 kg sveriantys gabalai. Įsivaizduokite, kokią žalą gali padaryti didžiuliu greičiu į žemę skriejantys 100 kg sveriantys įkaitę metalo gabalai, kurių net nukritimo vietos neįmanoma tiksliai prognozuoti.
Pačiu blogiausiu atveju, nepavyktų net evakuoti žmonių. Kinija vis dar skelbia, kad taip nenutiks, nes šalies mokslininkai stebi „Tiangong-1“ trajektoriją. Iš pradžių buvo skelbiama, kad „Tiangong-1“ sudegs šių metų pabaigoje. Dabar skaičiavimai buvo patikslinti – stotis turėtų dalinai arba, jei pasiseks, visiškai sudegti 2018-ųjų sausį-vasarį. Ilgesnis nei numatyta tarnavimo laikas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl kinai nebegali kontroliuoti savo kosminės stoties.
Buvo planuojama, kad po 2013 metų, kuomet „Tiangong-1“ paliko paskutinė įgula, ji orbitoje išbus ne daugiau nei 2,5 metus. Tačiau šis laikas buvo pratęstas dar metams ir dabar raketiniai varikliai nebeveikia, nes buvo intensyviai naudojami orbitai išlaikyti.
