Praėjusią savaitę Indijos kosmoso agentūra ISRO patyrė nemalonų incidentą – šios agentūros raketa-nešėja „Polar Satellite Launch Vehicle“ nesugebėjo į reikiamą orbitą iškelti navigacijos palydovo, rašo „Ars Technica“.
Tai buvo pirmas nesėkmingas šios raketos – Indijos kosminės programos „darbinio arkliuko“ – startas per du pastaruosius dešimtmečius. Raketa į Žemei artimą orbitą gali iškelti krovinį, sveriantį iki keturių tonų. Kol kas ISRO neplatina daug informacijos apie nesėkmės priežastis. Agentūros atstovai patvirtino, kad naudingasis raketos krovinys nesugebėjo sėkmingai atsiskirti nuo gaubto, kuris saugo krovinį nuo pažeidimų judėjimo per atmosferą metu. Interneto transliacijos įrašuose galima pastebėti, kaip palydovas bando atsiskirti nuo gaubto.
Per metus įvykdoma apie pustuzinį „Polar Satellite Launch Vehicle“ skrydžių, pastaraisiais metais mažųjų palydovų valdytojai Indijos kėlimo į kosmosą paslaugas rinkosi dėl patikimumo ir nedidelės kainos (vienas raketos startas kainuoja apie 15 mln. JAV dolerių). Pavyzdžiui, anksčiau šiais metais Indijos raketa vienu metu iškėlė kelias dešimtis mažųjų komercinių palydovų.
Praėjusią savaitę prarastas krovinys priklausė Indijos regioninės navigacijos palydovų sistemai. Tai yra jau penktoji iškėlimų į kosmosą nesėkmė 2017 metais. Jeigu „produktyviausios“ iškėlimų į kosmosą požiūriu pasaulio valstybės – JAV ir Rusija – šiais metais į kosmosą palydovus kėlė pakankamai patikimai (nors „Roskosmos“ taip pat negali didžiuotis absoliučiai sėkmingais metais), kai kurie iš kosmoso „naujokų“ susidūrė su rimtais sunkumais.
Iš 54 šiemet įvykusių raketų startų šiemet visiškai nesėkmingiems priskiriamas pastarasis Indijos raketos iškėlimas, Kinijos „Long March 5“, Kinijos CZ-3B, privačios bendrovės „Rocket Lab“ raketos „Electron“ ir eksperimentinės Japonijos raketos „SS-520-4“ startai. Įvertinus tai, kad iki metų pabaigos dar liko keturi mėnesiai, statistiškai galima prognozuoti, kad 2017 metai kosmoso užkariavimo istorijoje bus įrašyti kaip labai nesėkmingi, nors dalį nesėkmių galima vertinti ne kaip nesėkmingus iškėlimus, o kaip nesėkmingus eksperimentus („Rocket Lab“ ir Japonijos kosmoso agentūros).
Per pastarąjį dešimtmetį nesėkmingi buvo maždaug 1 iš 20 raketų startų – vidutiniškai po 4,4 nesėkmių per metus. Paskutinis kartas, kai per metus skrydžio metu sugedo 6 raketos ar daugiau, buvo 2011 metais. Tad, nepaisant kaupiamų žinių ir patirties, kosmosas nepasiduoda lengvam užkariavimui.
