Kinijos specialistai pradėjo eksploatuoti kvantinio ryšio palydovą. Tai pirmasis tokio tipo ryšių palydovas pasaulyje.
Naujas kinų palydovas „Mozi“, pirmasis pasaulyje kvantinio ryšio palydovas, pradėtas naudoti sausio 18 dieną, sėkmingai užbaigus testus. Bandymų programoje buvo tikrinamas palydovinės sistemos darbas, bandymai apkrovomis ir įvairių kosminio aparato ryšio su antžeminiais kompleksais kanalų veikimas. Verta paminėti, kad „Mozi“ turėjo būti pradėtas naudoti dar pernai metų lapkritį, tačiau paskui terminai pakeisti.
Kinijos mokslų akademiją atstovaujantis akademikas Pan Jianwei pranešė, kad visos palydovo sistemos veikia normaliai. Jei viskas vyks taip, kaip planuoja kinų mokslininkai, iki 2030-ųjų gali būti sukurtas pasaulinis kvantinių ryšių tinklas, ir Kinija taps neginčijamu šios srities lyderiu.
Kosminis aparatas „Mozi“ pradėtas kurti 2011 metais, o pernai metų rugpjūtį į heliosinchroninę 500 km aukščio orbitą 600 kilogramų palydovą iškėlė raketa nešėja „Didysis žygis -2D“.
Pirmuosius duomenis kvantinio ryšio palydovas perdavė netrukus po paleidimo – 2016 m. rugpjūtį. Tada antžeminės stotys gavo apie 202 megabaitus geros kokybės duomenų. Paminėsime, kad kvantiniai ryšiai, naudojantys Heizenbergo neapibrėžtumo principą, neginčijamai pranašesni už įprastus informacijos šifravimo metodus. Pašalinė trečioji šalis negali prisijungti prie duomenų kanalo: bandant įsilaužti į kvantinį kanalą, tuo metu perduodama informacija bus sunaikinama.
Mozi – Senovės Kinijos filosofas, gyvenę ~470–390 m. p. m. e. Mąstytojas žinomas, visų pirma, kaip mokymo apie visuotinę meilę kūrėjas. Taip pat manoma, kad Mozi atliko pirmuosius optikos eksperimentus žmonių civilizacijos istorijoje.
