Europos kosmoso agentūra (EKA) praneša, kad esminiai telemetriniai duomenys, kuriuos paviršinis modulis „Schiaparelli“ trečiadienio vakarą nusileidimo metu persiuntė į orbitinį modulį „Trace Gas Orbiter“, jau pasiekė Žemę ir dabar yra analizuojami, tačiau panašu, kad nusileidimas nebuvo minkštas.
Ankstyvieji duomenys, kurie mokslininkus pasiekė per Indijoje esantį Gigantišką metrinių bangų radioteleskopą (GMRT) ir orbitoje besisukantį kitą Europos kosmoso agentūros zondą „Mars Express“ kol kas leidžia manyti, kad „Schiaparelli“ per 6 minutes trukusį nusileidimą Marso atmosferoje sėkmingai atliko didžiąją dalį visų numatytų veiksmų – greičio mažinimą atmosferoje, parašiuto išskleidimą, nuo karščio saugančio skydo atjungimą ir kai kuriuos kitus.
Tačiau netrukus iki numatyto Marso paviršiaus pasiekimo nutrūko duomenų tiekimas ir į GMRT, ir į „Mars Express“. Šiuo metu EKA ekspertai Darmštate (Vokietija) analizuoja šių dviejų skirtingų duomenų rinkinių skirtumus. Norint geriau įvertinti situaciją buvo reikalingi detalesni telemetrijos duomenys iš TGO modulio.
„Schiaparelli“ nusileidimo metu TGO vykdė svarbią patekimo į Marso orbitą procedūrą mažindamas savo greitį pagrindiniu varikliu ir patvirtinta, kad ši užduotis atlikta sėkmingai. TGO duomenys apie „Schiaparelli“ nusileidimą į Žemę buvo atsiųsti ankstyvą ketvirtadienio rytą. Dalinė duomenų analizė patvirtino, kad pradinės „Schiaparelli“ nusileidimo fazės vyko korektiškai, bet skirtingų šaltinių duomenys pradeda skirtis nuo akimirkos, kai turėjo įvykti nuo karščio saugančio skydo atsijungimas.
Dalis duomenų rodo, kad ši procedūra įvyko anksčiau nei numatyta, tačiau pilna analizė iki šiol nėra baigta. Patvirtinta, kad trumpam buvo įsijungę modulio stabdymo varikliai, bet iš esamų duomenų susidaro vaizdas, kad jie išsijungė anksčiau nei matyta – šiuo metu aiškinamasi, kokiame aukštyje baigtas „Schiaparelli“ stabdymas varikliais. EKA generalinis direktorius Janas Wörneris sakė: „Nuo vakar Marso orbitoje turime įspūdingą orbitinį zondą, pasirengusį moksliniams tyrimams ir 2020 metais vyksiančios „ExoMars“ paramai“.
„Pagrindinė „Schiaparelli“ paskirtis buvo išbandyti europietiškas nusileidimo Raudonojoje planetoje technologijas. Dalis šio bandymo buvo nusileidimo per orbitą duomenų įrašymas ir norint pasiruošti ateities misijoms svarbu išsiaiškinti, kas nutiko“, – sakė agentūros vadovas. „Kalbant apie „Schiaparelli“ bandomąjį modulį, dabar plūsta duomenys, kurie padės mums dar geriau suprasti įvykusius nusileidimo etapus ir dėl ko neįvyko minkštas nusileidimas. Inžineriniu požiūriu tai buvo tai, ką norėjome patikrinti ir dabar turime ypatingai vertingų duomenų. Gilesnei duomenų analizei suburta tyrimų komisija, o spekuliacijomis kol kas negalime dalintis“, – sakė EKA Žmogaus kosminių skrydžių ir robotinių tyrimų programos direktorius Davidas Parkeris.
Paieška archyve
