Lietuva turi stiprinti asmens duomenų apsaugą baudžiamajame procese. Tokią išvadą savo moksliniame straipsnyje pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkė Justina Dešriūtė, apžvelgdama Europos Sąjungos (ES) teisėkūroje vykstančią asmens duomenų apsaugos baudžiamajame procese reformą.
Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“ paskelbtame J.Dešriūtės straipsnyje aptariamas kintantis požiūris į asmens duomenis, teisių, susijusių su asmens duomenų apsauga, katalogas bei jų gynybos būdai.
Mokslinėje publikacijoje pateikiama išvada, kad ES vyksta asmens duomenų naudojimo reforma, kuri išplečia asmenų teises saugoti savo duomenis. Visų pirma, numatomas asmens informavimas apie jo duomenų tvarkymą ir jo įtraukimas į procesą, griežtai ribojant atvejus, kai toks informavimas atliekamas dėl priežasčių, kurių nėra numatyta ES Direktyvoje. Žmogui turi būti užtikrinama reali galimybė pasinaudoti teise pašalinti perteklinius asmens duomenis, pakeisti aktualumą praradusius duomenis, pateikti naujus. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad asmens duomenų apsaugos baudžiamajame procese panaudojimas Lietuvoje turėtų būti reformuojamas, atsižvelgiant į ES direktyvas.
Esminė naujojo teisinio reguliavimo naujovė, kuri šiuo metu nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta, yra nepriklausomos priežiūros institucijos įtraukimas į baudžiamajame procese vykstantį asmens duomenų tvarkymo procesą. Šios institucijos vaidmens išryškinimas, asmens teisė pateikti skundą dėl neteisėto duomenų tvarkymo, kreiptis dėl žalos atlyginimo bei apskritai – visapusiško įtraukimo į asmens duomenų tvarkymo procesą, vertintini kaip pagrindiniai saugikliai, kuriuos pasitelkus gali būti suderinama baudžiamojo proceso specifika ir asmens duomenų subjekto privatumo apsauga.
