Penktadienį Europos kosmoso agentūra (ESA) įspūdingai baigė 12 metų trūkusią kometos tyrinėjimų misiją, kurią atliko kosminis zondas, pavadintas „Rosetta“. Daugybę vertingos informacijos surinkęs zondas nukrito ant kometos paviršiaus ir prieš suduždamas atsiuntė jos paviršiaus nuotraukų.
1,5 mlrd. eurų kainuojanti „Rosettos“ programa, turbūt – viena įspūdingiausių net tik ESA istorijoje, bet ir per visus žmonijos kosmoso tyrinėjimus. Europiečiams pavyko sėkmingai nuskraidinti kosminį zondą prie „67P“ kometos, tada – pradėti skrieti aplink ją, lydint jos kelią saulės link ir netgi nutupdyti ant kometos paviršiaus tiriamąjį zondą.
Nors tai ne visai pavyko, bet zondas „Fila“ veikė ir siuntė duomenis net 60 valandų. Dabar kometą lydinti „Rosetta“ jau tolo nuo Saulės ir, nenorėdami prarasti aparato kontrolės dėl silpnėjančio saulės energijos srauto, ESA mokslininkai nusprendė skirti „Rosettai“ paskutinį uždavinį – zondas turėjo lėtai nusileisti ant konkrečios kometos vietos visą laiką fotografuodamas ir imdamas dujų pavyzdžius. Vieną
Paskutinė nuotrauka. 51 m. virš paviršiaus. ESA nuotr.
„Mes specialiai leidžiamės šiame regione, nes ten yra didelių duobių – 100 metrų skersmens ertmių kometos paviršiuje – ir tai svarbu norint suprasti, kaip kometa veikia. Mums turėtų pavykti pažiūrėti į šiuos darinius iš šono ir pamatyti, iš ko kometa sudaryta. Taigi tai turėtų būti fantastinė duomenų aukso gysla“, – prieš zondo sudužimą pasakojo ESA projektų vadovas Mattas Tayloras.
Būtent iš šių ertmių kometai priartėjus prie saulės tryško dujų ir dulkių srautai. Vienas pagrindinių „Rosettos“ misijos tikslų buvo patikrinti teoriją, kad vanduo žemėje atsirado nuo susidūrimų su ledu padengtomis kometomis.
„Manau, kad ne kometos buvo pagrindiniu vandens šaltiniu Žemei, bent jau taip rodo „Rosettos“ tyrimai, bet tai nereiškia, kad kometos, tokios kaip ši (ją dengia organiniai junginiai, tarp jų – ir tokios amino rūgštys, kaip glicinas), negalėjo atnešti šių svarbių medžiagų į Žemę“, – pasakojo M. Tayloras.
Organinių junginių atradimas tokio tipo kometoje buvo tikrai netikėtas. „Rosettos“ misija suteikė daugybę informacijos, kuri bus analizuojama dar daug metų, ir tai turėtų padėti išsiaiškinti, kokį iš tikrųjų vaidmenį Žemės ir gyvybės Žemėje susiformavimui padarė šios itin senos kosmoso klajūnės.
Paieška archyve
